Į teismą kreipęsi visuomenininkai nuogąstauja, kad bendrovė „Šiaulių energija” gali pereiti į privataus kapitalo rankas, o tai reikštų brangesnę šilumą vartotojams.
Pirmasis posėdis įvyks pirmadienį.
Ne mažiau baiminamasi ir dėl siekio deginti ne tik biokurą, bet ir durpes, nes neabejotinai išaugtų tarša. Šiaulių mieste ši problema kaip niekur opi – per pirmus kelis mėnesius jau išnaudotos visų metų taršos kvotos.
„Manau, išeitis yra vienintelė – pati „Šiaulių energija” privalo skubiai statytis biokuro jėgainę, kad kuo labiau mažėtų deginamų dujų proporcija”, – neabejojo aršiai Šiaulių valdžios veiksmus kritikuojantis tarybos narys Artūras Visockas.
Palaimino investuotojo planus
Diskusija užvirė, kai Šiaulių tarybai buvo pateikti ir savivaldybei pavaldžios įmonės „Šiaulių energija”, ir privataus kapitalo įmonės planai statyti naujas po 20 MW galios biokuro jėgaines.
Visuomenininkams vadovaujantis Vytautas Kabaila per sausį vykusį tarybos posėdį iškart įspėjo, kad iškilo grėsmė sužlugdyti bendrovę „Šiaulių energija”.
Mat, pagal Šilumos ūkio įstatymą, iš privataus šilumos gamintojo privalu supirkti visą pagamintą energiją. Tai reikštų, kad 20 MW biokuro katilinę pasistačiusiam investuotojui įmonė „Šiaulių energija” išsyk perleistų net penktadalį rinkos – 95 tūkst. MWh.
Nors Šiauliuose pastatyta termofikacinė elektrinė, didžioji dalis energijos vis tiek gaminama dujų katiluose. Todėl kilovatvalandės gamybos savikaina dabar siekia 12,09 cento. Gaminamos nauju biokuro katilu savikaina būtų 6,08 cento.
„Vadinasi, privatininkas susižers didelį pelną, o miestas gaus ne pigesnę šilumą, o didesnę taršą. Lieka neaišku, kodėl „Šiaulių energija” pati neinvestuoja į biokuro jėgaines ir nepigina šilumos vartotojams”, – sakė A. Visockas.
Pažadas buvo pamirštas
Tiek visuomenininkai, tiek negausios opozicijos pajėgos ragino skubiai keisti siūlomą projektą – palaiminti ne 20 MW, o didesnės galios biokuro jėgainės statybas.
„Tik taip galėtume konkuruoti su privatininku, nes pagaminti 1 kilovatvalandę šilumos energijos kainuotų tik 6,5–7 centus”, – aiškino V. Kabaila.
Visuomenininkų pozicija buvo išgąsdinusi valdančiąją daugumą, kuri tarybos posėdyje skubiai paskelbė pertrauką.
Po jos buvo nurodytas kitas skaičius – „Šiaulių energijai” pastačius 20 MW biokuro katilą, šilumos energijos savikaina bus nebe 9,85, o 7,73 cento už kWh.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai tebuvo tuščias pažadas – dokumentuose liko įrašyta pirminė vartotojams nepalanki suma.
Dokumentas buvo pakeistas
Tada paaiškėjo dar viena esminė aplinkybė – Šiaulių taryba balsavo ne už tokį projektą, kuris buvo pristatytas tarybos komitetuose.
Parengtame projekte numatyta, kad priimtas sprendimas dėl investicinio projekto Šilumos ūkio įstatyme numatyta tvarka gali būti apskųstas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK).
Bet tarybos nariai balsavo už kitą paskubomis pakeistą dokumentą, kuriame galimybės kreiptis į VKEKK nebeliko. Kitais įstatymais grįstame dokumente palikta galimybė jį apskųsti tik administraciniam teismui.
„Visas sprendimas, pradedant pagal reglamentą privalomais komitetų posėdžiais ir baigiant tarybai pakištu kitu dokumentu, manau, neteisėtas.
Siekis akivaizdus – sudaryti palankias sąlygas į Šiaulius besiveržiančiam privatininkui”, – nusistebėjo A. Visockas.
Šiaulių tarybos narį ne mažiau nustebino ir savivaldą kontroliuoti turinčio Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje Jono Novogreckio elgesys. Perspėtas apie vykstančią savivalę šis valdininkas nereagavo išvis.
Pasiekė pirmąją pergalę
Tada prisiminta ir daugiau reikšmingų smulkmenų.
Šiaulių meras Justinas Sartauskas prieš metus oficialiai tikino, kad neabejotinas prioritetas yra „Šiaulių energijos” įmonė, tad vienintelė galimybė privatininkui – perduoti perteklinę energiją.
Dabar miesto vadovas pareiškė, kad „privatus šilumos tiekėjas Šiauliams yra būtinas ir bus siekiama jį pritraukti bet kokia kaina”.
Buldozeriu šiuos projektus stumiančių politikų grupės kritikai atkreipė dėmesį, kad ir privačios įmonės siekiai prieštarauja priimtam sprendimui. Jame kalbama apie biokuro jėgainę, o investuotojas numatė katilinėje kūrenti ir durpes, kurios yra iškastinis kuras.
Triukšmą sukėlę šiauliečiai jau pasiekė pirmąją nedidelę pergalę – į Šiaulius besiveržiančiam investuotojui nebepavyks išvengti strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Todėl privatininkas įkurtuves turės iš 2014-ųjų nukelti į 2016 metus.
Būtinos pataisos
Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas:
„Lietuvoje nepriklausomi šilumos gamintojai yra naudingi tik ten, kur nepakankamai pagaminama šilumos energijos.
Privačios įmonės veržiasi tik ten, kur šiluma brangi, kur didžiąją dalį kuro vis dar sudaro brangios dujos. Jiems neįdomus, tarkime, Radviliškis, kuris pasinaudojo europine parama ir svariai atpigino šilumos energiją.
Tad nepriklausomi šilumos gamintojai realiai ne konkuruoja, o naudojasi galimybe susižerti pelną.
Manau, valstybė turi viską teisiškai sureguliuoti, kad būtų konkuruojama vienodomis sąlygomis.
Neabejoju, kad vartotojams būtų naudingiausia, jei biokuro jėgaines statytų „Šiaulių energijos” įmonė. Tuomet šiluma išties dar labiau atpigtų.”
