„Jeigu pasidalinsime atsakomybę – tęsime projektą“, – antradienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politinių mokslu institute surengtoje paskaitoje tikino ministras.
Sprendimo dėl naujos atominės elektrinės statybų turėtume sulaukti iki liepos 1 d. Jeigu būtų nutarta projektą tęsti, kartu su Latvijos ir Estijos partneriais iki spalio 1 d. turėtų būti sutarta ir dėl bendros projekto įgyvendinimo bendrovės įkūrimo.
J. Neverovičius teigė, kad šiuo metu su Latvija ir Estija dėl projekto ateities yra mąstoma labai panašiai, „galima sakyti analogiškai“ ir tikėtina, kad projektas bus įgyvendintas, ypač turint omenyje bendrą trijų šalių rinkos potencialą.
Jis taip pat priminė tris anksčiau branduolinės energetikos Lietuvoje plėtojimo sąlygas: išlaidų, atsakomybės ir rizikos tarp partnerių pasidalinimą, konkurencingumą ir išsamų visuomenės informavimą, jos pritarimą.
J. Neverovičius neatmetė galimybės, kad prie projekto kada nors ateityje gali prisijungti Lenkija.
Spręs pirmininkavimo metu
Paskaitoje ministras sakė, kad energetikos klausimai daug dėmesio susilaukia ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Todėl Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu ši sritis bus aptarinėjama susitikimuose su kitų Europos valstybių pareigūnais.
Bus kalbama ne tik apie Lietuvos energetikos projektus, bet ir apie bendros ES išorės energetikos stiprinimą. Ketinama parengti konkretų veiksmų planą, kad Lietuva nebebūtų nei energetinė sala, nei pusiasalis, bet sklandžiai įsilietų į bendrą regiono rinką.
Lapkričio mėnesį organizuojamoje konferencijoje planuojama aptarti klimato politikos po 2020 m. strategiją. J. Neverovičiaus manymu, jau atsirado kritinė masė šalių, kurios gali kalbėti apie bendrą aplinkos ir energetikos politiką.
Jis taip pat priminė, kad Lietuvos siekis yra turėti subalansuotą ir diversifikuotą energetikos modelį, kuriame būtų suderinta atsinaujinanti, kogeneracinė, dujų ir saugi branduolinė energetika.
