Puoselėti tokias viltis skatina naftos ir dujų kainų prognozės.
Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba, skalūnų dujų žvalgyba, krintančios kainos Europoje, mažėjantis „Gazprom” dujų poreikis ir Europos Sąjungos spaudimas taip pat darys įtaką galutinei kainai.
Analitikai netgi mano, kad Rusijos monopolininkas bus priverstas taikyti nuolaidą Lietuvai netgi jei derybos su Vyriausybe žlugs.
Naftos kaina – žemyn
Įvairios prognozės rodo, kad šiais ir kitais metais šalims, perkančioms dujas pagal ilgalaikes sutartis, kaina mažės.
Tiesa, tai dar negarantuoja pigesnių dujų Lietuvai. Tačiau viltį teikia naftos kainų prognozė ir stiprėjantis euras.
Bendrovė „Lietuvos dujos” kainas buitiniams vartotojams nustato pagal praėjusių šešių mėnesių naftos produktų kainas tarptautinėse rinkose. Mūsų šaliai parduodamų dujų kaina priklauso nuo mazuto ir gazolio kainos JAV doleriais.
Rusijos vyriausybė paskelbė „Urals” naftos kainos prognozes šiems metams.
Mat pagal tai šalis formuoja savo biudžetą. Vidutinė „Urals” naftos kaina šiais metais turėtų siekti 105 JAV dolerius už barelį, pernai ji buvo penkiais doleriais didesnė.
Naujienų agentūra „Reuters” apklausė 27 naftos rinkos ir bankų analitikus. 25 iš jų prognozuoja, kad kitais metais „Brent” naftos kaina dar labiau sumažės, ir ši tendencija išsilaikys bent iki 2015 metų.
Kaina, pasak ekspertų, turėtų išlikti ties 100 JAV dolerių už barelį riba.
O tai mažiau nei šiais ir praėjusiais metais.
Priežastis, kodėl nafta pinga, – lėtesnis, nei anksčiau tikėtasi, JAV ir Kinijos ekonomikos augimas ir skalūnų dujų revoliucija.
Vokiečiams dujos pigs
Pagal rinkos žurnalo „Heren European Gas Markets” prognozes, kuriomis remiasi ne tik „Lietuvos dujos”, bet ir viso pasaulio energetikos kompanijos, importuojamų rusiškų dujų kaina Vokietijai pagal ilgalaikę sutartį mažės iki pat 2014 metų pabaigos.
Pavyzdžiui, šių metų balandį Rusijos „Gazprom” vidutinė dujų kaina Vokietijai siekė 28 eurus už megavatvalandę, iki kitų metų lapkričio mėnesio ji nukris iki 26 eurų. Vokiečiams taip pat pinga ir importuojamos dujos iš Olandijos ir Norvegijos.
Europos Komisijos duomenimis, vidutinė parduodamų dujų kaina Lietuvai dabar yra 37,9 euro už megavatvalandę. Praėjusiais metais kaina buvo pasiekusi net 40 eurų. Brangiau už dujas mokėjo tik bulgarai (43,3 euro), tačiau jie su „Gazprom” neseniai pasirašė ilgalaikę sutartį, o dujų kainą „Gazprom” sumažino beveik 20 procentų.
Taigi šiais metais Lietuvoje vidutinė importuojamų dujų kaina, ko gero, bus didžiausia Europoje.
Europos mados negalioja?
„Lietuvai dujų kainos gali mažėti tik tuomet, kai bus konkurencija „Gazprom”. Net jei Suskystintųjų dujų terminalas bus brangus, tai privers Rusijos koncerną mažinti dujų kainą Lietuvai”, – „Lietuvos rytui” sakė Europos Komisijos Generalinio energetikos direktorato vadovas Phillipas Lowe’as.
Rusijos „Gazprom” vilioja Lietuvą, kad ši pasirašytų naują ilgalaikę sutartį, tačiau mūsų šalies valdžia kratosi tokio scenarijaus dėl būsimo SGD terminalo.
Per Europoje veikiančius SGD terminalus importuojamos dujos per pusantrų metų taip pat pinga. Pavyzdžiui, „Heren European Gas Markets” prognozuoja, kad į Ispanijos SGD terminalus gabenamos dujos iš Alžyro pigs nuo 29,07 euro už megavatvalandę iki 27,21 euro kitų metų lapkritį.
Tačiau mūsų šalies analitikai pataria nesidairyti į Europą, o stebėti tik tai, kas veikia dujų kainą Lietuvai.
„Tai, kad gamtinių dujų kaina kris Vakarų ar Vidurio Europos uostuose, Lietuvos perkamų dujų kainai nedaro įtakos ir realiai į tas prognozes dėti vilčių nereikia. Lietuvos perkamų gamtinių dujų kaina susieta su naftos produktų kainomis, ir pirksime bent jau ne brangiau, jeigu iš tiesų gazolis ir mazutas tarptautinėje rinkoje nebrangs artimiausiais mėnesiais”, – „Lietuvos rytui” teigė „Finastos” analitikas Tadas Povilauskas.
Tačiau analitikas sutinka, kad jei nafta, kaip ir prognozuojama, nebrangs, tai galiausiai atsilieps ir į Lietuvą importuojamų dujų kainai.
Kainos kol kas sustojo
Analitikai primena, kad kainai nedidelę įtaką daro ir JAV dolerio kursas.
Stiprėjant Amerikos valiutai lito atžvilgiu, už perkamas dujas mokame brangiau.
Pavyzdžiui, šių metų vasarį „Lietuvos dujų” skelbiama dujų kaina buitiniams vartotojams padidėjo. Kompanijos atstovai teigė, kad daugiausia lėmė euro, o kartu ir lito, vertės kritimas JAV dolerio atžvilgiu.
Pernai lapkritį buitiniams vartotojams dujos kiek atpigo, o viena priežasčių buvo valiutų kursas.
„Aš manau, kad šiais metais didesnių importo kainų pokyčių nebus, nes mazuto ir gazolio kainos dėl Europos ekonomikos sąstingio neturėtų šuoliuoti. Tai lemia ir tai, kad „Lietuvos dujos” antrajam pusmečiui paliko tas pačias gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams. Kainų komisija jas patvirtino”, – kalbėjo T.Povilauskas.
Nereikės nė derybų?
Praėjusį ketvirtadienį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskelbė, kad buitiniai vartotojai už dujas likusią metų dalį mokės tiek pat, kiek ir pirmąjį pusmetį, nes importo kaina iš esmės nepasikeitė.
Kodėl dujų kaina Lietuvai kol kas nesikeičia, kai kitos šalys jau moka mažiau? Analitikai sako, kad sena dujų formulė vis dar mums yra nepalanki.
Anot „Finastos” analitiko T.Povilausko, tiesiausias kelias kainoms mažėti – sėkmingai susiderėti su „Gazprom” ir į gamtinių dujų formulę įtraukti tam tikro dydžio nuolaidą arba iš viso keisti pačią formulę.
Koncernas „Gazprom” jau seniai kritikuojamas už tai, kad atsisako dujų kainą atsieti nuo naftos produktų kainų.
„Susiderėti yra Vyriausybės darbas. Bet derybininkai turbūt supranta, kad daug darbo dėti ir persistengti abiem pusėms nereikia, nes „Gazprom” nuolaidą vis vien padarys priartėjus Klaipėdos SGD terminalo paleidimo datai”, – pridūrė analitikas.
Derybų su „Gazprom” grupei vadovaujantis Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sakė, kad susiderėti su Rusijos koncernu nebus paprasta, nes iki šiol su vieninteliu dujų tiekėju apskritai nevyko jokių derybų. Kitaip, nei ketverius metus aiškino buvusi valdžia.
