Elektros jungtys ir konstruktyvūs santykiai su kaimynais – racionalus kelias į energetinę nepriklausomybę

Kodėl elektros jungčių projektus su Švedija ir Lenkija šiandien galima laikyti pagrindiniu valstybės tikslu elektros energetikoje?

Komentaro autorius - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas A. Janukonis.<br>Įmonės archyvas
Komentaro autorius - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas A. Janukonis.<br>Įmonės archyvas
Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Janukonis

May 30, 2013, 4:49 PM, atnaujinta Mar 6, 2018, 2:02 AM

Todėl, kad tai yra ne tik tiesiausias, bet ir racionalus kelias į energetinę nepriklausomybę. Ji nuo politinės nepriklausomybė skiriasi vienu esminiu parametru. Politinę užtikrina šalies suverenitetas – sienos, kariuomenė, nepriklausoma politika, o energetinę – kuo platesnė integracija į tinklų, kuriais atkeliauja energija, visumą.

Būtent todėl padėti pagrindai Lietuvos elektros jungtims su Švedija ir Lenkija mūsų ūkiui yra žymiai svarbesni už atominės elektrinės projektą.

Įgyvendinusi jungčių projektus, Lietuva ne tik užsitikrins energetinę nepriklausomybę, bet ir atsidurs ekonomiškai racionalioje padėtyje.

Šiuo metu visuomeniniams tiekėjams nustatyta elektros energijos įsigijimo kaina, įskaitant balansavimo energijos sąnaudas, elektra/tarifai/"="">elektra/tarifai/"" target="_blank">sudaro 16,13 ct/kWh.

Valstybė, investavusi pinigus į elektros jungtis, atvers galimybę savo gyventojams elektrą pirkti Vakarų Europos rinkos, į kurią integruojamės, kainomis. Vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ rinkoje šiuo metu sudaro 14,89 ct/kWh.

Apie rinkos kainas galėtume tik pasvajoti, jeigu neracionalus atominės jėgainės projektas, nepaisant Lietuvos žmonių referendume išsakytos valios, visgi būtų pradėtas įgyvendinti. Tokiu atveju naudos neduotų ir investicijos į integraciją į Vakarų Europos elektros rinką.

Lietuvos vartotojai privalėtų pirkti savo pačių pagamintą elektrą ne rinkos kaina, bet kaina, kurią išaugintų jokio ekonominio pagrindo neturinčios atominės jėgainės statybos.

Atskiro įvertinimo reikalauja ir politikų keliamas pseudo tikslas desinchronizuoti elektros sistemą su Baltarusija ir Latvija ir taip tariamai išsilaisvinti iš Rusijos energetinio glėbio.

Pasikartosiu – realią energetinę laisvę užtikrina maksimali integracija. Ko pasieksime desinchronizavęsi su dabartiniais partneriais? Labiau į vakarus orientuoti netapsime, tačiau prarasime integraciją su kaimynais. Koks tikslas atsisakyti dabar turimų galimybių?

Tai – neracionalu ir nesuprantama.

Komentaro autorius - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas Andrius Janukonis

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.