„Šiuo metu yra priimti įstatymai, leidžiantys pradėti žvalgybos
darbus. Kiek turiu informacijos, kompanija „Chevron“ su šiomis
įstatymo pataisomis sutinka.
Bendrovei belieka atlikti poveikio
aplinkai įvertinimą bei gauti pritarimą iš bendruomenės narių. Kiek
žinau, šis darbas taip pat labai aktyviai vyksta“, - antradienį LRT
radijui sakė Vyriausybės vadovas.
Seimas, priėmęs Žemės gelmių įstatymo
pataisas, įtvirtino išsklaidytųjų angliavandenilių (t. y. skalūnų
dujų) sąvoką, reglamentavo šių išteklių paiešką, žvalgybą, gavybą
ir kitus su šia veikla susijusius klausimus.
Įstatyme įtvirtinta, kad tiesioginius ir nuotolinius žemės
gelmių tyrimus gali atlikti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių
asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis,
turintys teisę užsiimti šia veikla ir gavę leidimą atlikti konkretų
tyrimą.
Leidimą atlikti šiuos tyrimus Vyriausybės nustatyta tvarka
išduos Lietuvos geologijos tarnyba, išskyrus atvejus, kai leidime
naudoti tradicinius ir (arba) išsklaidytuosius angliavandenilius
yra numatyti ir šių žemės gelmių išteklių tyrimai.
Nustatyta, kad veikla, susijusi su išsklaidytųjų
angliavandenilių tyrimu ir naudojimu, turi būti vykdoma
nepažeidžiant požeminio ir paviršinio vandens telkinių apsaugą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Išsklaidytųjų
angliavandenilių tyrimas ir (arba) naudojimas turi būti vykdomas
pagal angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinių
projektą.
Sausį buvo atplėšti vokai su konkurso dėl skalūnų dujų
žvalgybos ir naudojimo dalyvių pasiūlymais. Tik viena įmonė panoro
ieškoti skalūnų dujų Tauragės-Šilutės regione - tai JAV energetikos
įmonė „Chevron“.
Dar dvi bendrovės - „Diseta“ ir „Perkūno nafta“ - pareiškė norą
žvalgyti gamtinių dujų telkinius Kudirkos-Kybartų regione.
Skalūnų dujų gavybai prieštarauja vietos bendruomenės, kurios
Vilniuje surengė jau ne vieną protesto akciją.