„Šiuo metu yra priimti įstatymai, leidžiantys pradėti žvalgybos darbus. Kiek turiu informacijos, kompanija „Chevron“ su šiomis įstatymo pataisomis sutinka.
Bendrovei belieka atlikti poveikio aplinkai įvertinimą bei gauti pritarimą iš bendruomenės narių. Kiek žinau, šis darbas taip pat labai aktyviai vyksta“, - antradienį LRT radijui sakė Vyriausybės vadovas.
Seimas, priėmęs Žemės gelmių įstatymo pataisas, įtvirtino išsklaidytųjų angliavandenilių (t. y. skalūnų dujų) sąvoką, reglamentavo šių išteklių paiešką, žvalgybą, gavybą ir kitus su šia veikla susijusius klausimus.
Įstatyme įtvirtinta, kad tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus gali atlikti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys teisę užsiimti šia veikla ir gavę leidimą atlikti konkretų tyrimą.
Leidimą atlikti šiuos tyrimus Vyriausybės nustatyta tvarka išduos Lietuvos geologijos tarnyba, išskyrus atvejus, kai leidime naudoti tradicinius ir (arba) išsklaidytuosius angliavandenilius yra numatyti ir šių žemės gelmių išteklių tyrimai.
Nustatyta, kad veikla, susijusi su išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimu ir naudojimu, turi būti vykdoma nepažeidžiant požeminio ir paviršinio vandens telkinių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimas ir (arba) naudojimas turi būti vykdomas pagal angliavandenilių išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinių projektą.
Sausį buvo atplėšti vokai su konkurso dėl skalūnų dujų žvalgybos ir naudojimo dalyvių pasiūlymais. Tik viena įmonė panoro ieškoti skalūnų dujų Tauragės-Šilutės regione - tai JAV energetikos įmonė „Chevron“.
Dar dvi bendrovės - „Diseta“ ir „Perkūno nafta“ - pareiškė norą žvalgyti gamtinių dujų telkinius Kudirkos-Kybartų regione.
Skalūnų dujų gavybai prieštarauja vietos bendruomenės, kurios Vilniuje surengė jau ne vieną protesto akciją.
