„Energetikos srityje kovoja įvairios interesų grupės, tarp jų ir tempiančios paklodę į iškastinio kuro pusę, todėl turime blaiviai vertinti vėjo energetikos galimybes ir nepasiduoti pramanams.
Vėjo energetika jau šiandien kaina gali konkuruoti su iškastiniu kuru. Dabar vėjo elektrinės mūsų šalyje pagamina apie 5 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos, o panaudojus visas galimybes ši dalis gali siekti 30–40 proc.”, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Saulius Pikšrys.
Per metus Lietuvoje suvartojama apie 10 TWh elektros energijos, o praėjusiais metais mūsų vėjo jėgainių parkai jos pagamino 0,5 TWh. Lietuvoje šiuo metu yra 12 tokių parkų, juose energiją gamina 106 jėgainės. Dauguma jų yra Vakarų Lietuvoje, kur pučia stipriausi vėjai, rašo "Lietuvos rytas".
Pasak S.Pikšrio, ypač iškalbingas faktas, kad vėjo energetika šiandien Lietuvoje jau yra vienas pigiausių energijos gavybos būdų, savikaina nusileidžiantis tik Kauno HE gaminamai energijai.
Šiuo metu didžioji mūsų šalyje pagaminamos energijos dalis, net 64 procentai, tenka iškastinį kurą, pirmiausia rusiškas dujas ir mazutą, deginančioms elektrinėms.
Šių metų vasarį vykusius skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus laimėjo vėjo energetikos įmonės su 24,5 ct už kWh tarifu, o už Elektrėnuose esančios Lietuvos elektrinės gaminamą elektrą mokama dvigubai daugiau – 49 ct už kWh.
Didžioji dalis vadinamojo VIAP (Visuomenės interesą atitinkančių paslaugų) mokesčio, skirto žaliosios energijos plėtrai ir energetikos projektams plėtoti, keliauja importuojamą kurą deginančioms jėgainėms remti.
„Vėjo energijos gamyba daro minimalų poveikį aplinkai ir yra viena švariausių energetikos rūšių. Dalis žmonių klaidinami dėl jų keliamo pavojaus paukščiams, tačiau mokslininkai yra ne sykį įrodę, kad vėjo elektrinių parkų poveikis gyvajai gamtai minimalus. Kur kas daugiau paukščių žūsta atsitrenkę į stiklinį pastatą nei į vėjo jėgainę. Būtent ornitologai yra vieni didžiausių vėjo energijos šalininkų. Jie mielai padeda sklaidyti mitus apie vėjo jėgainių žalą paukščiams”, – sako LVEA direktorius.
Anot S.Pikšrio, pasaulyje vėjo energetika šio metu išgyvena pakilimą – naujos jėgainės kyla ES šalyse, Pietų ir Šiaurės Amerikoje bei Azijos šalyse. Čia aktyvumu išsiskiria Kinija, kuri vien per 2010 metus pastatė tiek vėjo elektrinių parkų, kiek likęs pasaulis kartu sudėjus.
Lietuvoje numatyta 500 MW kvota vėjo energetikos plėtrai, kurios daugiau nei pusė jau panaudota, o likusi skatinimo kvotos dalis irgi baigiama dalinti. Tolesnė vėjo energetikos plėtra priklauso nuo politinės valios, be jos vėjo energetikos vystymasis mūsų šalyje gali sulėtėti ar net visai sustoti.
Praėjusį mėnesį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime daug dėmesio buvo skirta Europos Sąjungos energetikos politikai.
Bendrijos šalių lyderiai prioritetus skyrė energetinei nepriklausomybei užtikrinti, resursams taupyti, naujoms technologijoms diegti, šaltinių diversifikacijai ir alternatyviajai energetikai.
Vėjo energetika jau dabar atitinka visas šias siekiamybes, o tobulėjančios technologijos ir mažėjanti energijos gavybos savikaina lemia, kad ateityje matysime vis didesnį vėjo energijos indėlį į Lietuvos ir pasaulio energetiką.
Tarptautinė Vėjo diena kasmet minima birželio 15-ąją.
Europos vėjo energetikos asociacijos iniciatyva Tarptautinė Vėjo diena birželio viduryje pradėta švęsti 2007 metais.
Jos metu visame pasaulyje vyksta daugybė renginių, kurių metu visuomenė supažindinama su vėjo energetika ir jos teikiamomis galimybėmis.
