Mūsų šalyje išgaunama nafta pasižymi puikiomis savybėmis: joje nėra sieros, tad lietuvišką naftą galima naudoti net ir kosmetikos pramonėje. O tai visai kitokie pinigai nei parduodant ją naftos perdirbėjams.
Tai rodo ir mūsiškės naftos kaina. Pirmąjį šių metų ketvirtį gavybos vietoje tona naftos kainavo 2170 litų. Tai keliasdešimčia procentų daugiau nei, pavyzdžiui, „Brent” naftos kaina.
Deja, mūsų teritorijoje gavyba kasmet senka. Rekordiniai metai buvo 2001-ieji – tuomet išpumpuota 471 tūkst. tonų naftos. Pernai – jau tik 101 tūkst. tonų.
Kelias į jūrą – banguotas
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, išžvalgytų naftos išteklių sausumoje yra apie 19 mln. tonų, bet panaudojant šiuolaikinę įrangą kol kas galima išgauti tik apie 6,5 mln. tonų.
Baltijos jūroje galėtų būti apie 80 mln. tonų naftos, iš jų realu išgauti apie 20–30 mln. tonų.
Žinoma, naftą išgauti jūroje yra brangiau nei sausumoje. Tačiau tai ne pati didžiausia kliūtis. Mat iki šiol nėra teisės aktų, reglamentuojančių tokią veiklą.
Rengiamame Jūrinės dalies plane numatyta naftos gavybos galimybė. Tačiau neabejotina, kad jį patvirtinti turėsianti Vyriausybė susidurs su nemažu žaliųjų pasipriešinimu.
„Protestų bus – juk ši tema iki šiol nebuvo minima. Mes protestavome prieš rusų naftos gavybą jūroje ties Kaliningradu. Tad kaip galėtume daryti tą patį?” – „Lietuvos rytui” yra kalbėjęs Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.
Viską susirenka rusai
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus Žemaitaičio nuomone, išsaugoti naftos gavybą ir perkelti dalį jos į jūrą yra įmanoma. Tai suteiktų akivaizdžios ekonominės naudos.
„Rusai eksploatuoja telkinį G9 ties Kaliningrado sritimi. Jis yra šiek tiek žemiau nei mūsų naftos klodai jūroje. Todėl nafta teka pas juos ir jie viską susiurbia.
Naftos gavyba Lietuvoje turi vykti, tik jau esu įregistravęs siūlymą šiek tiek padidinti mokestį. O šiaip, jei užtikrinamas saugumas ir laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, šią veiklą būtina skatinti”, – sakė R. Žemaitaitis.
Jis siūlė pažvelgti, kaip elgiasi skandinavai ar vokiečiai: ten naftos gavyba vyksta kuo puikiausiai. Žvalgybos darbai jau vyksta ir Latvijos teritorijoje.
„Dėl įvairių protestuotojų turiu aiškią nuomonę: atsakingos institucijos turėtų pagaliau išsiaiškinti, kas finansuoja tuos, kurie protestuoja kone prieš viską: ar tai būtų atominės elektrinės statyba, ar naftos gavyba”, – piktinosi Seimo narys.
Tarp didžiausių mokėtojų
Lietuvoje naftą išgaunančios bendrovės per metus sumoka dešimtis milijonų litų į valstybės iždą. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, praėjusiais metais iš su šia veikla susijusių įmonių daugiausia mokesčių sumokėjo „Manifoldas” – 30,838 mln. litų (54-oji vieta didžiausių mokesčių mokėtojų sąraše).
69-ąją vietą užėmė „Minijos nafta” (22,199 mln. litų), 244-ąją – „Lotos Geonafta” (7,091 mln. litų).
Per pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausia mokesčių atseikėjo „Lotos Geonafta” (3,43 mln. litų, 111-oji vieta sąraše), toliau sekė „Minijos nafta” (3,071 mln. litų, 124-oji vieta) ir „Manifoldas” (3,011 mln. litų, 125-oji vieta).
Naftos gavyba Lietuvoje
Metai Išgauta tūkst. tonų
1997 212
1998 277
1999 232
2000 316,3
2001 471
2002 434
2003 382,4
2004 301,8
2005 216,2
2006 181
2007 154,1
2008 127,7
2009 115
2010 114,7
2011 114,4
2012 101
