Liepos 4 dieną pasirodžiusiame rašinyje Lietuva vadinama pirmąja Sovietų sąjungos šalimi, atgavusia savo politinę nepriklausomybę. Tačiau ir po daugiau nei dviejų dešimtmečių, šios Europos Sąjungos (ES) šalies energetikos sistema vis dar atrodo kaip į Vakarus prasmukusi Maskvos imperijos dalis.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė siekia tai pakeisti, rašoma „The New York Times“ publikacijoje.
Tiesmukais pasisakymais garsėjanti juodojo diržo savininkė entuziastingai palaiko idėją prie mažos salos, vadinamos „Kiaulės nugara“, pritvirtinti laivą ir iš jo Lietuvos namų vartotojams ir verslui tiekti suskystintas gamtines dujas.
Tai padėtų išsivaduoti iš Rusijos vyriausybės kontroliuojamos energetikos įmonės „Gazprom“ gniaužtų, kurie vis dar tvirtai laiko Lietuvą – iš šio monopolininko šalis gauna visas gamtines dujas.
Koks to laivo pavadinimas?
„Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“), žinoma“, - praėjusią savaitę interviu su „The New York Times“ žurnalistu Jamesu Kanteru kalbėjo D. Grybauskaitė.
Ji tikisi, kad per laivą į Lietuvą pateks iki 60 proc. suvartojamų gamtinių dujų, tad toks jam suteiktas vardas yra „visiškai tinkamas“.
Gamtinių dujų kaina - viena didžiausių Europoje
Remiantis Europos Komisijos (EK) duomenimis, praėjusiais metais vidutinė gamtinių dujų kaina Lietuvoje buvo 15 proc. didesnė, nei Europoje. Vienintelė Bulgarija, kurios pagrindinis dujų tiekėjas taip pat yra „Gazprom“, už dujas mokėjo daugiau.
„Gazprom“ taip pat valdo Lietuvos dujų paskirstymo tinklus; iš Maskvos kontroliuojama ir dalis Lietuvos elektros linijų infrastruktūros, kurios iki šiol nepavyko prijungti prie bendros Europos sistemos.
Dėl šių aplinkybių EK paskelbė, kad Lietuva yra viena iš labiausiai pažeidžiamų Europos Sąjungos „energetikos salų“.
Lietuva neturi tokių talpyklų gamtinėms dujoms ar hidroelektrinių, kaip Latvija, bei negali išgauti skalūnų naftos, kaip Estija.
Anksčiau Lietuva pasikliaudavo elektros energija, gaminama Ignalinos atominėje elektrinėje. Tačiau prisijungusi prie ES 2004 metais, Lietuva įsipareigojo sustabdyti savo atominę jėgainę. Ji buvo uždaryta 2009 metais, tad dabar Lietuva yra labiau priklausoma nuo gamtinių dujų ir „Gazprom“, nei kada nors anksčiau.
Maždaug per kilometrą nuo Klaipėdos uosto esanti „Kiaulės nugaros“ salelė taps Lietuvos išsivadavimo iš energetinės priklausomybės simboliu.
Valstybei priklausanti įmonė „Klaipėdos nafta“, 2014 metų vasario mėnesį turėtų sulaukti 560 mln. JAV dolerių kainavusio laivo, kuris šiuo metu statomas Pietų Korėjoje. Šis laivas ir taps plūduriuojančiu suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu.
Lietuvos savarankiškumas suerzino Europos Komisijos valdininkus, kurie ragina vykdyti daugiau tarptautinių projektų, prie kurių galėtų prisijungti ir kitos Baltijos šalys. Tačiau projektą pradėjusi Lietuvos Vyriausybė buvo priremta prie sienos ir stengėsi žūt būt sumažinti išlaidas energetikai ir atgaivinti tuo metu silpną šalies ekonomiką.
Mato „Gazprom“ šešėlį
Lietuva tikisi, kad per terminalą importuojamos dujos bus 5-10 proc. pigesnės, nei gaunamos iš „Gazprom“. Be to, jos suteiks Lietuvai didesnį svorį ateities derybose.
„Pirmą kartą istorijoje galėsime derėtis, nes turėsime alternatyvą“, - „The New York Times“ žurnalistui kalbėjo „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis.
Anot R. Masiulio, daugiausia problemų kyla ne tik dėl to, kad projektui dar trūksta dalies finansavimo – nemažai rūpesčių kelia lietuviška biurokratija ir kova su interesantais, kurie be paliovos kaltina projekto vadovus korupcija.
Europarlamentaras, buvęs Klaipėdos uosto vadovas Eugenijus Gentvilas, „The New York Times“ sakė manąs, kad SGD terminalo statybas per savo turimus ryšius bando juodinti „Gazprom“, tikėdamasi užvilkinti šį Lietuvos projektą.
Lietuvos prezidentė taip pat pripažino, kad Rytuose veikiančios jėgos gali mėginti kuo ilgiau gaišinti vykdomą projektą.
„Sustabdyti šio projekto nepavyks, tačiau įsikišti, trukdyti ir galimai jį pratęsti – įmanoma“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
„Gazprom“ atstovai atsisakė komentuoti šiuos pareiškimus.
Taip pat išlieka ekologinis aspektas – „Kiaulės nugara“ yra tapusi daugybės retų paukščių perėjimo vieta. Atrodo, kad šiuo metu nacionaliniai interesai Lietuvai yra svarbesni už rūpestį gamta.
„Patiriame milžinišką spaudimą iš Rusijos – net ir „žalieji“ turi būti pasirengę tam tikroms aukoms. Mes negalime būti savo tautos priešai“, - kalbėjo ekologas ir gamtosaugininkas Erlandas Paplauskis.
E. Paplauskis JAV leidiniui tvirtino, kad jo ekologų grupė ir vietiniai mokslininkai planuoja stebėti, kaip projektas paveiks paukščių perėjimą ir žuvų migraciją.
Nors dalis Klaipėdos gyventojų baiminasi dėl SGD terminalo saugumo, kapitonas Vilius Palileika „The New York Times“ žurnalistui tvirtino, kad uostas dėl šių darbų kaip tik taps saugesnis.
„Uostas bus saugesnis, nes bus pagilintas. Be to, kitų laivų eismas bus sustabdomas tuo metu, kai bus gabenamos dujos“, - sakė V. Palileika.
Penktadienį Lietuva turės papildomą paspirtį kovoje su „Gazprom“ monopolija – šioje šalyje bus pradėtos Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai iškilmės. Lietuva – pirmoji buvusio Sovietų bloko šalis, kuriai teko pirmininkavimo teisė.
Šiose pareigose esanti šalis šešis mėnesius daro didelę įtaką ES biurokratų procedūroms, tad galės atkreipti dėmesį į svarbias energetikos problemas.
Praėjusiais metais Lietuva kreipėsi į Briuselį, prašydama ištirti, ar „Gazprom“ nepiktnaudžiauja monopolininko padėtimi. Šiemet kova tarp Lietuvos ir Rusijos valstybinės įmonės gali būti dar intensyvesnė, nes Lietuva mėgins atgauti dalį dujų paskirstymo tinklo nuosavybės teisių iš „Gazprom“.
D. Grybauskaitė tikisi, kad Lietuvos siekiui padės ir kitos šalys – Norvegija ir JAV galėtų sumažinti apribojimus ir skatinti suskystintų gamtinių dujų eksportą į NATO priklausančias šalis, tarp jų ir į Lietuvą.
„Energetika visuomet susijusi su geopolitika“, - sakė Lietuvos prezidentė.
Parengė Aurimas Abišala
