Energetikos bendrovė „Chevron“ ir toliau reiškia norą ieškoti ir galbūt išgauti skalūnų dujas Lietuvoje – jei tik Lietuva pernelyg nepakels mokesčių. „Jie („Chevron“. - Red.) išanalizavo įstatymus ir pasakė, kad priimti įstatymai neuždaro durų investuoti į Lietuvą. Taip pat jie kalbėjo apie mokestinius įstatymo projektus, kurie dar nėra priimti. Pasakiau, kad tą projektą dar svarstysime Vyriausybėje. Tas dalykas (Mokesčių tarifai. – Red.) yra labai pakeltas. Mes vadovausimės tarptautine praktika, nes mes negalime būti išskirtinė, nepatraukli užsienio investuotojams šalis“, – po susitikimo su JAV įmonės atstovais trečiadienį kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.
Taip pat susitikime daug dėmesio buvo skirta vietos bendruomenėms, su kuriomis kol kas derėtis sekasi itin sunkiai.
Paklaustas, kodėl net ir per šį susitikimą prie Vyriausybės būriavosi protestuotojai, premjeras pusiau juokais pasiūlė patiems žurnalistams išsiaiškinti, kas visa tai organizuoja. Taip pat jis pridūrė, kad ir Vyriausybė atidžiai stebi šiuos procesus. Bendradarbiavimo su vietine bendruomene svarbą pabrėžė ir „Chevron“ atstovai.
„Mes ir toliau susitiksime su vietinėmis bendruomenėmis, teiksime joms informaciją, vykdysime socialines investicijas į švietimą, sveikatą, ekonominę plėtrą. Mes visuomet būsime atviri ir skaidrūs, nes neturime ko slėpti“, – kalbėjo „Chevron Exploration & Production Lietuva“ generalinis direktorius Gilbertas Ankenbaueris. Vyras pabrėžė, kad „Chevron“, jei jai pavyks gauti reikiamą licenciją, turės „teisę ir atsakomybę“ tirti ir išgauti angliavandenilius Lietuvos teritorijoje.
Konkurso dėl skalūnų dujų nugalėtojas dar nepaskelbtas, jį turi skelbti Aplinkos ministerijos sušaukta komisija. Tik paskelbus nugalėtoją bus išduota licencija. Amerikiečių kompanija teigia, kad naujai priimti įstatymai jų neišgąsdino, nors nuolatiniai pokyčiai tikrai kelia nerimą, o mokesčių įstatymai gali išauginti projekto išlaidas.
Ketinimų investuoti Lietuvoje „Chevron“ neatsisako ir žada net ir neturėdama licencijos pradėti bendradarbiauti su bendruomenėmis, o taip pat – su Lietuvos geologijos tarnyba, siekiant pateikti pasiūlymus reglamentams, kurie remtųsi moksliniais faktais ir atitiktų tarptautinę praktiką.
Mokesčiai kitur – gerokai mažesni
Lietuva nenori būti balta. Todėl mokesčiai už išgaunamas skalūnų dujas bus sumažinti, paskelbė premjeras Algirdas Butkevičius po susitikimo su „Chevron“ atstovais. Pavasarį Seimas buvo priėmęs sprendimą padidinti mokesčius už išgaunamas skalūnų dujas net iki 40 procentų. Tokiu atveju Lietuva taikytų didžiausią mokesčio tarifą visame pasaulyje.
Pavyzdžiui, JAV, kur išgaunama daugiausia skalūnų dujų, mokestis siekia apie 12,5 proc., priklausomai nuo valstijos. Tačiau pirmaisiais gavybos metais šis mokestis būna gerokai mažesnis. Kanadoje, kur taip pat jau išgaunamos skalūnų dujos, mokestis siekia tris procentus. Tuo tarpu daugelis Europos valstybių taiko vienodus mokesčius tiek išgaunamai naftai, tiek skalūnų dujoms, kurios dar nepradėtos išgauti.
Panašiai buvo ir Lietuvoje, tačiau „Chevron“ planai žvalgytis skalūnų dujų Vakarų Lietuvoje Seimą sugundė padidinti mokesčius. Graikijoje galioja 2–15 proc., Vengrijoje – nuo 12 iki 30 proc., Italijoje – nuo 0 iki 10 proc., Olandija – nuo 0 iki 14 procentų. Tačiau nė vienoje šalyje skalūnų dujos dar nepradėtos išgauti. Tiesa, paieškų srityje toliausiai pasistūmusi Vengrija. Tuo tarpu Bulgarijoje, kuri buvo uždraudusi skalūnų dujų žvalgybą, o dabar vėl atšaukusi savo sprendimą, mokestis išgaunamai naftai ir skalūnų dujoms yra vienodas – nuo 2 iki 25,5 procento. Mokesčio dydis priklauso nuo sukauptų pajamų bei kaštų santykio.
Britai netaiko jokio mokesčio
Lietuva galėtų pasimokyti iš tų Europos šalių, kuriose skalūnų dujų žvalgyba labiausiai pažengusi. Tai – Didžioji Britanija ir Lenkija.
Mūsų kaimyninės šalies politikai šįmet irgi buvo užsimoję padidinti mokesčius už skalūnų dujas. Tačiau po to, kai kelios užsienio kompanijos nusprendė nutraukti žvalgybą dėl pernelyg menko rezultato, Lenkijos valdžia atsitokėjo.
Todėl skalūnų dujoms Lenkijoje taikomas tik 1,5 proc. mokestis. Šalyje netyla diskusijos, kad šis mokestis apskritai turėtų būti panaikintas, jei šalis nori pamatyti bent vieną išgautą kubinį metrą skalūnų dujų.
Milžiniškų ambicijų skalūnų dujų gavyboje turinti Didžioji Britanija iš viso netaiko jokio mokesčio skalūnų dujoms. Šalyje vėl atnaujinama dujų žvalgyba po prieš kelerius metus įvykusių nedidelių žemės drebėjimų, kuriuos galimai sukėlė gręžimo darbai ieškant dujų.
Nepaisant to, Didžioji Britanija paskelbė, kad skalūnų dujų kiekiai šalyje yra didesni, nei tikėtasi iki šiol. O didžiausias dujų tiekėjais šalyje jau pasirašė pirmąsias sutartis su dujų gavėjais. Tiesa, šalies iždas pajamas iš skalūnų dujų žada pasiimti per kitus mokesčius.
Jokios mokesčio išgaunamoms dujos netaiko ir Airija, Danija bei Norvegija.
Galios aukštesni barjerai
Seimas šį pavasarį sugriežtino tvarką, leidžiančią žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas. Kai kurie kelia abejonių, ar „Chevron“ pavyks prie jų prisitaikyti. Pavyzdžiui, parlamentarai uždraudė naudoti natūralias žemės gelmių ertmes laidoti ir laikyti atliekas. Tačiau paprastai likučiai yra būtent taip ir laidojami. Dar viena kliūtis– poveikio aplinkai vertinimas. Kompanijai „Chevron“ teks atlikti tokį vertinimą, norint vien ieškoti dujų. O tai reiškia, kad reikės susitarti ir su vietos bendruomene. Kol kas šioje srityje „Chevron“ sekasi sunkiausiai, o vietos gyventojai teigia nepastebintys, kad dujų žvalgytojai norėtų su jais tartis. Taip pat siūloma uždrausti palikti žemės gelmėse hidrauliniam ardymui panaudotas medžiagas, jeigu jų kiekis viename gręžinyje viršytų 500 kubų. Paprastai atliekant hidraulinius plėšymus, nedideli kiekiai chemikalų lieka žemės gelmėse. „Chevron“ kol kas nepaskelbė, kaip susidoros su šia sąlyga. Hidraulinio ardymo technologijų siūloma neleisti naudoti saugomose teritorijose.
Praėjusios savaitės susitikimą atšaukė
Praėjusį antradienį turėjęs vykti premjero ir kompanijos „Chevron“ atstovų susitikimas dėl įtemptos ministro pirmininko darbotvarkės buvo atšauktas.
„Kompanijai „Chevron“ yra iškeltas uždavinys, kad jie turi rasti bendrą sutarimą su bendruomenės nariais arba su tomis bendruomenėmis, kur turi būti atlikti žvalgybos darbai. Ir Vyriausybės pozicija nesikeičia: tol, kol nebus bendro sutarimo, jokie darbai negali prasidėti“, – anksčiau yra sakęs A. Butkevičius.
Metų pradžioje atplėšus vokus su konkurso dėl skalūnų dujų žvalgybos ir naudojimo dalyvių pasiūlymais, paaiškėjo, kad tik viena įmonė panoro ieškoti skalūnų dujų Tauragės-Šilutės regione – JAV energetikos įmonė „Chevron“.
Birželio viduryje Lietuvos naftos bendrovė „LL investicijos“, kurios 50 proc. akcijų valdo amerikiečių bendrovė „Chevron“, pranešė žadanti netrukus pradėti žvalgomąjį gręžimą prie Stemplių kaimo Šilutės rajone.
Skalūnų gavybai prieštarauja vietos bendruomenės, kurios Vilniuje surengė jau ne vieną protesto akciją. Trečiadienį būrelis protestuotojų taip pat stoviniavo prie Vyriausybės, rankose jie laikė „Chevron“ veiklą kritikuojančius plakatus.
Žygaičių bendruomenės pirmininkas: „Piketuosime, blokuosime ir taip toliau“
Žygaičių kaimo atstovai laikė plakatus su užrašais „Chevron - von“, „Chevron pas premjerą - žemaičiai už borto“, „Ką žinai apie skalūnų dujų gavybą?“, „Stop Chevron“ ir kt.
Piketas buvo surengtas vykstant premjero Algirdo Butkevičiaus susitikimui su „Chevron“ kompanijos atstovais Lietuvoje.
Žygaičių kaimo bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas žurnalistams teigė, jog „Chevron“ planuojama naudoti technologija yra kenksminga ir kaimo gyventojai visomis išgalėmis tam priešinsis.
„Jeigu bus naudojamas hidraulinis uolienų skaldymas, mes sakome, kad to negalima daryti. Tiek Lietuvos, tiek Europos mokslininkai yra pripažinę, kad ši technologija yra grėsminga“, - teigė bendruomenės pirmininkas.
Priešingai nei susitikimo metu kalbėjo A. Butkevičius ir „Chevron“ atstovai, Žygaičių bendruomenės pirmininkas sakė, jog jokių dialogų ir bendradarbiavimo su jais nesulaukė.
„Niekas su mumis nebendrauja ir mūsų krašto žmonėms niekas nieko nenori paaiškinti. Net savo klaidų niekas netaiso ir nesulaukiame jokio atsiprašymo“, - sakė jis.
Paklaustas apie tai, ką kaimo gyventojai darytų tokiu atveju, jei sutartis dėl skalūnų dujų žvalgybos darbų su „Chevron“ vis dėlto bus pasirašyta, J. Nairanauskas sakė, jog gyventojai yra pasiryžę bet kokiomis priemonėmis tam sutrukdyti.
„Piketuosime, blokuosime ir taip toliau (...). Nuo seno Lietuvoje yra taip, jog jei pilis yra išduodama, pilėnai ginasi viduje. Taip ir mes ginsime savo teritoriją nusivylę savo valdžia, o ateityje rinksime geresnę valdžią“, - sakė jis.
Įdomu tai, jog po susitikimo su „Chevron“ kompanijos atstovais A. Butkevičius sakė, kad Žygaičių kaimas nepatenka į tą teritoriją, kurioje žvalgybos darbus atlikti leistų naujai išduota licencija. Pasak jo, viena licencija jau buvo išduota bendrovei "LL Investicijos", kurios 50 proc. akcijų pernai įsigijo „Chevron“, dar 2007 m. Pagal naująją licenciją žvalgomos teritorijos bus numatytos iš naujo.
„Faktiškai Žygaičiuose niekas nesiruošia atlikti jokių žvalgybos darbų“, - teigė Premjeras.
