Plaukiojančios šiluminės atominės elektrinės projektą Sankt Peterburgo laivų statykla „Baltijskij“, bendradarbiaudama su koncernu „Rosatom“, pradėjo vykdyti dar 2008 m., 65 proc. darbų jau atlikti, o 2016 m. pirmasis toks laivas bus nuleistas į vandenį. Taigi, netrukus gal ir Nidoje poilsiaujantys žmonės galės gėrėtis horizonte matomu veikiančiu atominiu reaktoriumi. 1974-aisiais sukurtu reaktoriumi, naudojančiu bomboms tinkamą uraną.
Sena idėja, nauja svajonė
Plaukiojančios atominės elektrinės idėja iš pirmo žvilgsnio labai patraukli – taip galima spręsti elektros tiekimo problemas naujai įkurtose gyvenvietėse, tolimose naudingų iškasenų kasyklose, sunkiai prieinamose vietovėse. Todėl nenuostabu, kad pasaulio inžinieriai apie tai mąstė jau seniai.
Pirmosios plaukiojančių atominių elektrinių projektą dar 1974 m. ėmėsi rengti JAV. Pagal planą turėjo būti pastatytos 8 tokios stotys, kurių bendra galia siektų 1 tūkst. 150 megavatų. Projektui jau buvo skirta 180 milijonų dolerių, tačiau galiausiai jis žlugo.
Oficialiai buvo kalbama, kad tokios elektrinės pasirodė nerentabilios, tačiau akivaizdu, kad didžiulę įtaką padarė ir masiniai pakrančių gyventojų protestai – sulėtinto veikimo atominės bombos prie savo krantų nenori niekas.
Užtat kilęs triukšmas pasiekė tuometinių SSRS vadovų ausis ir jiems projekto idėja labai patiko. Tuo metu gaminusi daugiausiai pasaulyje branduolinių reaktorių Sovietų Sąjunga nežinojo kur juos iškišti, tad buvo priimtas sprendimas tolimos šiaurės miestų apšildymui bei aprūpinimui elektra panaudoti nurašytus atominius povandeninius laivus.
Tų miestų gyventojų laimei, idėja taip ir numirė nerealizuota. Gal kažkam vis tik nušvito protas, kad nurašyti atominiai reaktoriai nėra labai patikimi ir tuos miestus gali pašildyti kiek per smarkiai (iki gero kraterio), gal kažkas prisiminė aritmetiką ir paskaičiavo, kad tokio šildymo savikaina nedera su sveiku protu.
Taigi, jau atrodė, kad plaukiojančių atominių elektrinių idėja palaidota visiems laikams. Tačiau XXI a. atvėrė naujas problemas ir po vieno tuometinio Rusijos premjero D. Medvedevo vizito į laivų statyklą „Baltijskij“, jos direktorius pareiškė apie skubiai pradedamą vykdyti projektą.
Dabar Rusija svajoja pradėti masinę tokių atominių elektrinių gamybą, naudoti jas sunkiai prieinamose Rusijos vietose, pardavinėti visoms pasaulio šalims ir labai gerai uždirbti. Tiesa, svajonę kiek buvo atšaldęs statyklos bankrotas 2011 m. Tačiau dabar pinigai gauti, darbai visu pajėgumu vyksta toliau, o kontrakto plaukiojančiai atominei elektrinei įvykdymas laiku – paskelbtas prioritetine strateginės įmonės užduotimi.
Taigi, monstras ar gelbėtojas, pavadintas „Akademiku Lomonosovu“, išplauks į pasaulio vandenynus 2016 m. rugsėjo 9 d.?
Sovietų reaktorių saugumas
140 metrų ilgio ir 30 metrų pločio laive bus sumontuoti du „KLT-40S“ tipo branduoliniai reaktoriai. Nieko nesako? O faktas, kad tokie reaktoriai jau nuo 1974 m. montuojami Rusijoje gaminamuose atominiuose ledlaužiuose? Jau įdomiau.
Taigi, naudojama ganėtinai sena sovietų laikų technologija, ir tai gali kelti nerimą. Kita vertus – šie reaktoriai patikrinti laiko ir per visus metus nė vienas nė karto nebuvo rimčiau sugedęs.
Tačiau šio suslėgto vandens reaktoriaus darbui naudojamas iki 30 ar net 90 proc. prisodrintas uranas. Žinant, kad įprastose atominėse elektrinėse naudojamas iki 3-5 proc. prisodrintas uranas, o prisodrintą daugiau negu iki 20 proc. uraną jau galima naudoti ginklams, akivaizdu, kad toks reaktorius labai lengvai gali pasiekti kritinę masę ir paprasčiausiai sprogti. Jau nekalbant apie tai, kokiu patraukliu grobiu toks 70 žmonių ekipažo aptarnaujamas laivas taps įvairiausio plauko teroristams.
Oficialūs šaltiniai nurodo, kad atnaujinta aktyvi reaktoriaus zona leidžia jame naudoti iki 18,5 proc. prisodrintą uraną, o kasetinė neišardoma jos konstrukcija neleis įsibrauti į vidų. Kažkodėl tai nenuramina. Ypač žinant, kad atnaujinto reaktoriaus galia smarkiai padidinta, todėl darbinė temperatūra aukštesnė, liekamoji radiacija didesnė, o tai jau tikrai nebuvo išbandyta atominiuose ledlaužiuose.
Beje, būtent „KLT-40S“ tipo reaktorių numatyta montuoti ir Baltijos AE Kaliningrado srityje. Jei pristabdytą projektą Rusija atnaujintų, tai būtų pirmas kartas, kai toks reaktorius statomas ne laive, o Europa galėtų šokti kadrilį toliau džiūgaudama, kad privertusi Lietuvą uždaryti „nesaugią“ elektrinę, gaus dar labiau abejotino saugumo, ir dar toliau vakaruose.
Tačiau net tai nebesvarbu – juk 2016 m. PAŠE (plaukiojanti atominė šiluminė elektrinė) bus realybė ir galės savo reaktorių paleisti nors Kaliningrade, nors Kuriluose.
Gėlas ar radioaktyvus vanduo?
Rusijos atominės energetikos šulai šiame projekte įžvelgia tik privalumus ir būsimą pelną. Jų įsitikinimu, 70 megavatų elektros ir 150 megavatų šiluminės energijos gaminsiantis plaukiojantis reaktorius taps tiesiog panacėja, kuri ne tik padės aprūpinti energija sunkiai prieinamas šiaurės Sibiro vietoves, tačiau tikrąja to žodžio prasme išgelbės pasaulį nuo troškulio.
Iki keturiasdešimt metų tarnausianti elektrinė (numatyti trys darbo ciklai po 12 metų, tarp kurių reikės atlikti remontą ir iš naujo perkrauti reaktorius) per parą galės pagaminti 40-240 tūkstančių tonų gėlo vandens. Būtent todėl planuojama, kad tokius įrenginius noriai pirks Tolimųjų ir Artimųjų rytų bei šiaurės Afrikos šalys.
Šie planai kelia siaubą net Rusijos atominės energetikos specialistams.
„Tokių stočių pardavimas trečioms šalis gali pažeisti visas masinio naikinimo ginkluotės neplatinimo sutartis. Dviejuose šiame laive sumontuotuose reaktoriuose esančio smarkiai prisodrinto urano pakaktų pagaminti dešimčiai atominių bombų“, – sakė Rusijos nepriklausomų saugaus atominės energijos naudojimo ekspertų asociacijos narys Vladimiras Kuznecovas.
„Nepriklausomų ekspertų skaičiavimai parodė, kad energijos savikaina bus daug aukštesnė negu nurodoma oficialiuose dokumentuose. Be to, jei toks reaktorius išsilydytų kažkur šiaurės Rusijoje, radiacija pasiektų ir Kanadą, ir JAV“, – kalbėjo V. Kuznecovas.
Neguodžia ir ekologinės draugijos „Bellona“ išvados. Be kitų trūkumų jie nurodo, kad įprastose antžeminėse atominėse elektrinėse numatyta speciali gaudykla, kur įvykus tragiškai reaktoriaus avarijai subėga išsilydęs aktyvios zonos metalas, taip bent šiek tiek sumažinant radiacijos plitimą.
Plaukiojančioje stotyje įvykus tokio lygio avarijai, išsilydęs radioaktyvus metalas, kartu su degalais, laive laikomomis skystomis ir kietomis radioaktyviomis atliekomis, pateks į vandenį ir kuo tai baigsis – sunku net įsivaizduoti.
Galiausiai, ekologai nurodo, kad laivas gali tiesiog nuskęsti su visu reaktoriumi, uranu ir veikiant reaktoriui susidarančiu radioaktyviu plutoniu.
Štai tiek duomenų, ir puiki proga pamąstyti – panacėją pasauliui ar plaukiojančią uždelsto veikimo bombą 2016 m. į Baltijos jūrą paleis Sankt Peterburgo laivų statykla Rusijoje.
