Tai ministras trečiadienį aptarė su Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (ITRE) pirmininke Amalia Sartori ir kitais komiteto nariais, pranešė Energetikos ministerija.
„Šiuo klausimu nemažą pažangą jau pasiekė Airija, o pirmininkaujančioji Lietuva sieks sutarimo su Europos Parlamentu, kad šis dosjė būtų užbaigtas. Tam, kad būtų pasiektas sutarimas, reikia suderinti pagrindinius tikslus – paskatinti pažangiųjų biodegalų gamybą taip sumažinant aplinkai ir žmogui kenksmingą jų gamybos šalutinį poveikį ir kartu išlaikyti aiškias investavimo perspektyvas bei ES atsinaujinančių energijos išteklių tikslų pasiekiamumą“, – pranešime teigė J. Neverovičius.
Energetikos ministerija informavo, kad ILUC direktyva siekiama neleisti naudoti pelkių, miškų ir kitų ne žemės ūkio paskirties plotų, biodegalams reikalingų kultūrų auginimui. Taip siekiama sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą.
Direktyva taip pat numato, kad iki 2020 metų 10 proc. degalų transporto sektoriuje turi būti pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Europos Komisija siūlo, kad iš jų 5 proc. sudarytų biodegalai, pagaminti iš maistinių kultūrų, o kiti 5 proc. būtų vadinamieji pažangieji biodegalai - pagaminti iš biologinės kilmės atliekų.
Su ITRE komiteto nariais J. Neverovičius taip pat aptarė branduolinės saugos direktyvos projekto ir branduolinės energetikos klausimai, bendros ES energijos vidaus rinkos užbaigimo ir ES energetikos išorės politikos klausimai.
