Kuro durpių paklausa artimiausiais metais tiesiog pasmerkta didėti – tai lemia šio kuro privalumai ir siekis gaminti kuo daugiau energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Lietuva šilumai gaminti sunaudoja vos 30 tūkst. tonų durpių per metus – tai maždaug 10 kartų mažiau negu Estija ir 200 kartų mažiau negu Suomija.
Durpių gamyba užsiimančios įmonės „Klasmann-Deilmann” generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas įsitikinęs, kad padėtis turėtų pasikeisti.
Įžvelgia paklausos augimą
Lietuvos durpių įmonių asociacijos kartu su Kauno technologijos universitetu atliktas tyrimas atskleidė, kad per artimiausius trejus metus kuro durpių paklausa turėtų padidėti 250 procentų.
Kuro durpių kaloringumas yra maždaug 13 proc. didesnis negu medžio skiedrų, o kaina pastaruosius trejus metus – 24–36 proc. mažesnė negu biokuro.
„Kainos skirtumas nenukris žemiau 20 procentų ribos”, – įsitikinęs Kauno rajone esančio durpyno „Klasmann-Deilmann Ežerėlis” direktorius Giedrius Kavaliauskas.
Dėl konkurencijos su baldų pramone ir kitų rinkos pokyčių biokuras per pastaruosius trejus metus pabrango 46 proc., o durpės – vos 14 proc.
G. Kavaliausko nuomone, durpių kainą galima prognozuoti ilgesniam laikui ir tiksliau negu biokuro.
Greitai pajuto privalumus
Šiuo metu Lietuvoje durpės šilumos gamybai naudojamos 15 katilų, ir beveik visi jie priklauso bendrovei „Roalsa”, tiekiančiai šilumą Kauno ir Prienų rajonų gyventojams.
„Pradėjus naudoti durpes šilumos kilovatvalandės kaina sumažėjo beveik 4 centais”, – patirtimi dalijosi įmonės direktorius Saulius Bartašiūnas.
Pasak jo, pritaikyti paprastus biokuro katilus naudoti durpes nėra brangu ir sudėtinga, o netrukus bendrovė ketina įrengti katilą, kuris naudotų tik kuro durpes.
Mokslininkai suskaičiavo, kad didžiausias ekonominis efektas pasiekiamas deginant biokurą ir durpes santykiu 70:30.
Svarstymai neva deginant durpes susidaro labai dideli kiekiai pelenų – praeities rūpesčiai. Pritaikius naujausias technologijas degimo atliekų susidaro ne ką daugiau, negu naudojant medžio skiedras.
Kita vertus, pelenus taip pat galima panaudoti kaip trąšą.
Siekis – sumažinti kainą
„Kai kalbame apie biokurą, iškart mintys sukasi apie mažesnę šilumos kainą”, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Pasak jo, vienintelis teisingas kelias – naudoti kuo daugiau vietinio kuro, o durpės yra viena iš tokių galimybių.
Šiuo metu katilinės aktyviai atnaujinamos net keliose Kauno rajono gyvenvietėse – Garliavoje, Noreikiškėse, Babtuose, artimiausiu metu ketinama tai daryti Karmėlavoje, Vandžiogaloje. Mero nuomone, pertvarkant katilines būtina numatyti galimybę kurui naudoti ir durpes.
„Labai gerai turėti galimybę naudoti skirtingas kuro rūšis ir pasirinkti tokią, kuri duoda didžiausią ekonominį efektą”, – kalbėjo Kauno rajono meras V. Makūnas.
Durpių atsargų užtektų ilgam
Antanas Saudintas
Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas
„Vietinio kuro naudojimas Lietuvoje neleistinai ignoruojamas, platinamos nepagrįstos spekuliacijos apie durpių deginimo sunkumus ir aplinkos taršą.
Net 9,9 procento Lietuvos teritorijos dengia durpynai, tačiau ne visose vietovėse galima kasti durpes. Turime labai dideles durpių atsargas, tačiau pramonė aktyviai naudoja vos 2,16 procento durpynų teritorijos.
Iš jų galima iškasti apie 16 mln. tonų kuro durpių – tokio jų kiekio užtektų 5 metus šiluma aprūpinti visą šalį.
Ekonomiškai naudinga kuo aktyviau naudoti esamus durpynus, nes juos parengti gamybai ilgai užtrunka ir brangiai kainuoja.”
