Kaip ir visame Europos žemyne, Didžiojoje Britanijoje jau keletą metų kalbama apie galimybę išgauti skalūnų dujas. Tačiau jokių realių darbų iki šios vasaros nevyko.
Londono akcijų biržoje iki šiol buvo kotiruojamos vos dvi skalūnų dujų tyrimais užsiimančios nedidelės kompanijos „iGas” ir „Dart”. Tiesa, net ir apie tyrimus kalbėti nelengva: nors jų akcijos ir kilo, nė viena įmonė Jungtinės Karalystės žemėje dar neišgręžė nė skylės, rašo „Lietuvos rytas”.
Kas sukėlė drebėjimą?
Kita britų bendrovė „Cuadrilla” prieš keletą metų nedrąsiai pabandė atlikti tiriamuosius gręžinius netoli Blakpulo ir Faildo miestų Šiaurės Anglijos Lankašyro grafystėje.
Bet jai nepavyko: vietos gyventojai ėmė skųstis, kad po jų kojomis pradėjo drebėti žemė. Seismologai patvirtino, kad jų aparatūra išties užfiksavo menkus žemės virpulius, kuriuos galbūt sukėlė „Cuadrilla”.
O gal ir ne. Mat tie patys mokslininkai iškart pridūrė, kad mažyčiai žemės drebėjimai Britų salose vyksta kasmet ir tai esą neturi nieko bendra su dujų ar naftos gręžiniais.
Pavyzdžiui, vien šių metų kovą seismologai tokių virpesių užfiksavo net 16, nors niekas nieko negręžė.
Po atliktų išsamių tyrimų, trukusių iki pat 2012 metų gruodžio, britų vyriausybė nusprendė atšaukti draudimą naudoti uolienų plėšymo technologijas žvalgant ir išgaunant skalūnų dujas. Tačiau ant šio verslo jau krito šešėlis, todėl jis pernelyg nedomino didžiųjų šalies energetikos kompanijų.
Atsargų – pusei amžiaus
Tačiau šią vasarą įvyko lūžis. Anot britų premjero Davido Camerono ir įtakingo finansų ministro George’o Osborne’o, žaidimo taisyklės smarkiai pasikeitė.
Pirmiausia Britų geologijos tyrimų draugija birželio pabaigoje paskelbė stulbinamą žinią: vien Šiaurės Anglijoje esančiame Boulando regione glūdi nuo 23 iki 64 trilijonų kubinių metrų skalūnų dujų telkiniai.
Iki tol buvo manoma, kad ištekliai bent 10 kartų menkesni. Tiesa, taikant dabartines technologijas įmanoma išgauti tik apie dešimtadalį ten esančių dujų, bet tai reikštų, kad jų Jungtinei Karalystei pakaktų net 50 metų.
Britai galėtų pusamžiui ištarti „goodbye” Rusijos „Gazprom” ir norvegų „Statoil” kompanijoms, iš kurių jie perka net 75 procentus iš kasmet suvartojamų 90 milijardų kubinių metrų dujų.
Maža to, Britų geologijos tyrimų draugija kitų metų pradžioje ketina paskelbti naujo tyrimo, dabar atliekamo Pietų Anglijos Sasekso ir Kento grafystėse, rezultatus. Ten esantys telkiniai galbūt ir neprilygs didžiuliams Boulando zonos turtams, bet greičiausiai irgi bus didesni, nei iki šiol manyta.
Mokesčius nurėžė perpus
Liepos 19-ąją Bendruomenių rūmuose finansų ministras G.Osborne’as paskelbė, kad korporacijoms, pasišovusioms prisijungti prie skalūnų dujų revoliucijos, bus suteikiamos tokios pat mokesčių lengvatos.
Tokios pat, kokias prieš porą dešimtmečių gavo Šiaurės jūroje naftą siurbiančios bendrovės. Pelno mokesčio našta joms nurėžta nuo 62 iki vos 30 procentų. Tai būtų bene palankiausias tarifas skalūnų dujų išgavėjams visame pasaulyje.
„Norime sukurti tinkamas sąlygas pramonei, kuri atvertų naujas energetines galimybes ir duotų naudos visai visuomenei.
Trokštu, kad Didžioji Britanija taptų skalūnų dujų revoliucijos vėliavneše. Ši pramonė gali sukurti tūkstančius darbo vietų ir sumažinti sąskaitas milijonams mūsų šeimų”, – sakė G.Osborne’as.
Britų valstybės iždo (taip tradiciškai čia vadinama šalies finansų ministerija) duomenimis, tokia mokesčių lengvata kasmet privilios apie 14 mlrd. svarų sterlingų (64 mlrd. litų) tiesioginių investicijų į Jungtinės Karalystės skalūnų pramonę. Skaičiuojama, kad vos per penkmetį bus sukurta iki 75 tūkst. naujų kvalifikuotų darbo vietų.
Reikalavimai – itin griežti
Vos išgirdę geologų paskelbtus duomenis apie Boulande glūdinčius skalūnų dujų telkinius ir G.Osborne’o pažadą dėl mokesčių, sukruto ir britų dujų pramonės milžinai.
Stambiausia šalies dujų korporacija „Centrica” bemat prabudo iš letargo ir paskelbė perkanti 25 procentus bendrovės „Cuadrilla” akcijų ir investuojanti iki 160 milijonų svarų (640 mln. litų) į tiriamuosius gręžinius.
Iš viso Jungtinės Karalystės aplinkos apsaugos agentūra yra išdavusi 176 leidimus tokiems gręžiniams. Darbai privalo atitikti griežtus šios valstybinės agentūros bei Energetikos ir klimato kaitos departamento reikalavimus.
Ypač daug dėmesio bus skiriama tam, kad tiriamųjų gręžimų metu būtų laikomasi dar 1991-aisiais priimto britų Vandens išteklių akto – vieno griežčiausių vandens apsaugos įstatymų Europoje – reikalavimų.
Taip siekiama nuraminti vietos bendruomenes ir aplinkosaugos organizacijas, tokias kaip „Friends of the Earth” („FoE”) ar „Greenpeace”, kurios nuolat aiškina apie galimą giluminių vandens šaltinių užteršimą.
Visas gavybos kompanijas vienijanti organizacija „UK Onshore Operators Group” paskelbė, kad skalūnų dujų tyrimuose ir gavyboje dalyvausiančios bendrovės privalės pasirašyti ir vadinamąją geriausios praktikos chartiją.
Bendrovės įsipareigoja atvirai skelbti visus veiklos duomenis: naudojamų chemikalų sudėtį, vandens taršos analizę viso proceso metu, sunkvežimių judėjimo grafikus ir intensyvumą, garso taršos duomenis.
Maža to, šiuo verslu užsiimančios kompanijos visais tyrimo ir gavybos etapais turės tartis su vietos bendruomenėmis.
Vietos žmonės praturtės
Didžiojoje Britanijoje skalūnų dujų verslu užsiimančioms bendrovėms teks patuštinti savo sąskaitas: už kiekvieną bandomąjį gręžinį vietos žmonės savo reikmėms gaus 100 tūkst. svarų sterlingų (400 tūkst. litų), o už nuolatinį gręžinį – net po 10 mln. svarų (40 mln. litų).
Jei Jungtinėje Karalystėje bus apie 100 gręžinių, jau iš pat pradžių bendruomenės gaus apie 1 mlrd. svarų (4 mlrd. litų). Gavybai įsibėgėjus vietos žmonės savo reikmėms gaus 1 proc. nuo pelno.
„Nuo kito pavasario valdžia leidimus gręžiniams išduos ne per 3 mėnesius, o vos per dvi savaites. Bet verslininkai privalo kruopščiai atlikti namų darbus: vietos žmonės turi teisę reikalauti, kad viskas vyktų tik jiems pritarus.
Tai reiškia, kad teks bendrauti su žmonėmis, nuo pirmų dienų sąžiningai atsakyti į jiems nerimą keliančius klausimus ir užtikrinti, kad vietos bendruomenės irgi gaus naudos”, – įsitikinęs Corinas Tayloras, įtakingos britų verslo strateginės organizacijos „IoD” ekonomistas.
Žalieji vis nerimsta
Vis dėlto britų žalieji skeptiškai žiūri į valdžios ketinimus tiesti ranką bendruomenėms ir tartis su vietos gyventojais. Ypač aplinkosaugininkus siutina valdžios pažadas „papirkinėti” miestelių gyventojus milijonais svarų ir tuo pat metu suteikti mokesčių nuolaidas dujų bendrovėms.
„Ciniška žadėti mokesčių „saldainiukus” energetikos kompanijoms, teršiančioms aplinką. Jos kelia grėsmę mūsų bendruomenėms ir mūsų gamtai.
Suteikti joms mokesčių nuolaidų, kai visi turime susiveržti diržus, yra tikra gėda”, – kritikavo britų finansų ministro iniciatyvą vienas „FoE” vadovų Andrew Pendletonas.
Gresia tiekimo sutrikimai
Tačiau ar dabartinė padėtis, kai britai importuoja milijardus kubinių metrų suskystintųjų dujų ar degina anglis, ekologijos požiūriu geresnė?
Pavyzdžiui, kasmet net 31 procentas šalyje suvartojamos elektros energijos yra pagaminama deginant anglis.
Tai milijonai tonų į atmosferą išmetamo žalingojo anglies dvideginio. Jeigu elektra bus gaminama iš skalūnų dujų, taršą bus galima sumažinti perpus.
„Greenpeace” ir „FoE” skalūnų dujų technologijas kritikuoja kaip žingsnį atgal, palyginti su vėjo, vandens arba saulės energija.
Išties jau dabar vėjuotomis dienomis britų turbinos pagamina net 5 gigavatus elektros per 24 valandas. Tačiau ramiomis dienomis šis kiekis krinta iki vieno gigavato. Tas pat ir dėl saulės energijos.
Vos prieš kelis mėnesius britų elektros tinklų operatorė „National Grid” viešai perspėjo, kad šaliai reikia ruoštis reguliariems elektros tiekimo sutrikimams jau nuo 2015 m., jei skubiai nebus imtasi priemonių užtikrinti patikimus energijos šaltinius.
Anot „IoD” ekonomisto C.Tayloro, būtent todėl stringančiai ir sunkiai iš recesijos kylančiai šalies ekonomikai būtina plėtoti įvairius energijos šaltinius: tiek atsinaujinančius, tiek skalūnų dujų, tiek atominės energijos.
Protestuoti traukė net ir su vaikais
Mažiau nei du tūkstančius gyventojų turintis Bolkomo miestelis pastarosiomis savaitėmis yra protesto prieš skalūnų dujų žvalgybą Didžiojoje Britanijoje židinys. Panašiai kaip ir Žygaičiuose, čia žmonės baiminasi, kad hidraulinis uolienų plėšymas gali užteršti geriamojo vandens šaltinius.
Tačiau Žygaičiuose iki skalūnų dujų žvalgybos dar labai toli, o Bolkome protestuotojai prieš pusantros savaitės stabdė vilkikus, vežančius įrangą į vietą, kur ketinama ieškoti ir išgauti skalūnų dujas.
Skelbiama, kad daugiau nei 80 procentų vietos gyventojų pasisako prieš naujos energetikos rūšies paieškas. Nepaisydama to vyriausybė tiki, kad skalūnų dujos padės sumažinti energetikos išlaidas šalies gyventojams.
Bolkomo miestelyje ir anksčiau netrūkdavo protestų. Tačiau tokio, koks vyko pastaruoju metu, dar nebuvo.
Iš visos šalies suplūdę protestuotojai, aplinkosaugininkai, žalieji blokavo eismą, gulėsi po vilkikų ratais, gyvąja grandine užstojo vartus į teritoriją, kurioje ketinama ieškoti skalūnų dujų.
Šalyje žinomos dainininkės Chrissie Hynde duktė Natalie delnais susiklijavo su bendraminčiu šalia teritorijos vartų ir teigė neleisianti sunkvežimiams patekti į statybvietę. Tačiau galiausiai jie sulipintais delnais buvo nugabenti į policijos automobilius ir išvežti.
Prie protestuotojų prisidėjo ir anksčiau žurnalams bei bulvariniams laikraščiams nuoga pozuodavosi gražuolė, taip pat ir kai kurie kiti žinomi asmenys. Kai kurie aktyvistai čia pasirodė su vaikais ir net kūdikiais.
Vienu metu įvažiavimą į miestelį jau bandė blokuoti beveik trys šimtai protestuotojų. Policijos pareigūnai juos patraukė į šoną, tačiau kovotojų gretos tik gausėjo.
Mėgina sugundyti pavyzdžiu iš Amerikos
Britų skalūnų dujų pramonės atstovai tikisi, kad „YouTube” siaubo klipų apie Amerikos miesteliuose iš čiaupų bėgantį degantį vandenį prisižiūrėję paprasti piliečiai britai įsiklausys ir į nuosaikesnę nuomonę.
Lordų rūmai neseniai buvo pasikvietę į Londoną mažo Pietų Dakotos miestelio Vilistono atstovus, kad šie papasakotų apie savo patirtį.
Prieš vos 5 metus Vilistonas buvo mirštantis, skurdus miesteliūkštis. Skalūnų dujų proveržis atgaivino vietos bendruomenę, į miestą sugužėjo gerai mokami specialistai su šeimomis, atgijo verslas, pakilo nekilnojamojo turto kainos.
Vietos gyventojai dabar savo mobiliuosius namelius ant ratų nuomoja trigubai brangiau nei vos prieš kelerius metus.
Jungtinės Karalystės valdžia įsitikinusi, kad tokių sėkmės istorijų jau po poros metų bus apstu ir kaimeliuose Šiaurės bei Pietų Anglijoje, Velse ir Škotijoje.
Vietoj skalūnų dujų – nafta?
Lietuvos žemės gelmėse išvis negali būti skalūnų dujų, reikėtų kalbėti tik apie tikimybę čia aptikti skalūnų naftos. Taip teigė iš pareigų besitraukiantis Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius.
Pasak jo, Lietuva negali tikėtis komercinės skalūnų dujų gavybos.
„Mes vartojome visame pasaulyje žinomą terminą „shale gas” – taip apibūdinami netradicinių angliavandenilių ištekliai. Tai gali reikšti visas angliavandenilių fazes – dujas, naftą arba kondensatą. Lietuvoje šios uolienos slūgso nelabai giliai – maždaug 1,8–1,9 tūkst. metrų gylyje, o ten negali būti pakankamai aukšto slėgio ir temperatūros, kad organinė medžiaga virstų dujomis. Ji čia transformavosi į skystąją fazę, ją galima vadinti skalūnų nafta. Matyt, mums dar prieš porą metų reikėjo sukonkretinti sąvokas ir terminus. Lenkijoje šios uolienos slūgso 3–4 kilometrų gylyje, ten slėgis ir temperatūra didesni, todėl skystis jau yra virtęs dujomis”, – interviu dienraščiui „Verslo žinios” sakė J.Mockevičius.
Jo teigimu, šiemet JAV energetikos informacijos administracija paskelbė naują valstybių netradicinių angliavandenilių išteklių vertinimą, jame Lietuvoje išgautinų skalūnų dujų kiekis lygus 0.
„Tačiau atsirado skalūnų naftos, o jos atsargos įvertintos 0,5 mlrd. barelių geologinių išteklių ir 0,3 mlrd. barelių išgaunamųjų išteklių. Tai būtų apie 40 mln. tonų naftos – visai įspūdingas skaičius”, – teigė J.Mockevičius.
Anksčiau mūsų šalies geologai skelbė, kad Lietuvoje būtų galima išgauti apie 100 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų, o bendri ištekliai – dar penkiskart didesni.
Mūsų šalis per metus suvartoja apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų.
