42 milijonai tonų. Mažiausiai tiek galima išgauti skalūnų naftos mūsų šalyje. Estai ją jau seniai eksportuoja ir ketina perdirbti į automobiliams skirtus degalus, rašo „Lietuvos rytas“.
Tačiau Lietuvoje veikiančias gavybos kompanijas kol kas stabdo gyventojų pasipriešinimas, nes ieškant šios naftos irgi reikėtų naudoti chemikalus.
Vietoj dujų – nafta
Palikti darbą nusprendęs Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius išrėžė, ką ilgai manė, bet negalėjo pasakyti: skalūnų dujų Lietuvoje greičiausiai nėra. Užtat skalūnų naftą galime išgauti. Ir tai – kur kas realesnis projektas nei dujų gavyba.
Naftos gavybos kompanijos patyliukais pritarė šurmulį sukėlusiam J.Mockevičiaus pareiškimui. Mat nafta Lietuvoje išgaunama jau ne pirmą dešimtmetį, o štai skalūnų dujos būtų naujovė. Tačiau pradėti darbus kliudo visuomenės pasipriešinimas – skalūnų naftos ir dujų gavyba yra beveik tokia pati.
„Skalūnų nafta pagal savo sudėtį nedaug skiriasi nuo įprastos. Tačiau skiriasi jų gavybos būdai”, – „Lietuvos rytui” sakė geologas, bendrovės „Minijos nafta” gavybos vadovas Ignas Vaičeliūnas.
Ši nafta, kaip ir dujos, išgaunama hidraulinio plėšymo būdu, prieš kurį protestuoja žalieji ir kai kurios Vakarų Lietuvoje esančios bendruomenės. Tiesa, toks būdas kartais reikalingas ir ieškant įprastos naftos.
„Ieškodami įprastos naftos mes jau esame 22 kartus atlikę hidraulinį plėšymą”, – teigė I.Vaičeliūnas.
Išgauti kainuoja brangiau
Abejonių dėl skalūnų dujų niekada neslėpęs Vilniaus universiteto Geologijos ir minerologijos katedros profesorius Saulius Šliaupa apie naftą kalba kur kas palankiau.
„Šios naftos mūsų žemėje tikrai yra, tam netrūksta įrodymų. Tad ir ją išgauti tikrai galima”, – sakė mokslininkas.
Tačiau skalūninės naftos gavyba brangesnė nei įprastos. Be to, neaišku, kokie jos kiekiai slypi žemės gelmėse.
„Pumpuoti ją galime, tik ar tai apsimoka? Tai ne dujos, kurios nuolat teka”, – sakė S.Šliaupa.
Skalūnų dujų galima išgauti 20–30 proc. viso plote esančio kiekio, o skalūnų naftos – 5–7 proc. Bet niekas nežino, ar tų dujų išvis yra, o dėl naftos abejonių nėra.
Entuziazmas jau priblėso
Lietuvoje išgaunamos naftos mažėja kasmet. Taip yra todėl, kad mažėja žvalgymo plotų, o privačios kompanijos neskuba investuoti į ekonominiu atžvilgiu rizikingus telkinius. Be to, valdžia kol kas neskuba skelbti konkursų naujiems naftos plotams.
„Minčių ieškoti skalūnų naftos turi daug gavybos kompanijų. Bet kai kilo toks pasipriešinimas, dabar visi svarsto iš naujo”, – paaiškino I.Vaičeliūnas.
Praėjusių metų gegužę „Minijos nafta” paskelbė pradedanti skalūnų dujų ir naftos paiešką. Tačiau šįmet, kilus protesto bangoms, entuziazmas išblėso.
Perdirbti nebūtų kliūčių
Vienintelė Lietuvoje naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva” teoriškai galėtų perdirbti skalūnų naftą. Anot bendrovės atstovų, technologiniu požiūriu tai įmanoma.
Tačiau Mažeikių gamykla pritaikyta perdirbti „Urals” tipo naftą, tad tektų prisitaikyti prie kitokios. Žinoma, daug ką lemtų ir jos sudėtis, nes kol kas niekas tiksliai negali pasakyti, kokia yra lietuviška skalūnų nafta.
Kita vertus, „Orlen Lietuva” neatmeta galimybės, kad tokia nafta būtų maišoma su įprasta.
Estai jau uždirba
Skalūnų naftos gavybos paslapčių lietuviai galėtų pasimokyti iš estų. Šiauriniai mūsų kaimynai skalūnus kasa ir degina jau apie 100 metų, taip gamindami elektrą.
Jau kelerius metus skalūnų nafta estams duoda vis daugiau pajamų. Dviejose gamyklose, priklausančiose „Eesti Energia”, kasmet apdorojama apie 1,6 mln. tonų skalūnų naftos.
Apie 60 procentų pagaminamos produkcijos eksportuojama ir naudojama šildymo katiluose, nedidelėse šilumos jėgainėse, taip pat žemės ūkio ir kelių tiesimo pramonėje.
Iki 2016 metų „Eesti Energia” tikisi taip išplėsti skalūnų naftos verslą, kad galėtų gaminti degalus automobiliams.
Estai skalūnų naftos gavyba užsiima ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje – Jordanijoje ir JAV.
