Apie savo planus jūroje statyti vėjo jėgainių parką paskelbė ir „Achemos grupės“ koncernui priklausanti bendrovė „Renerga“, užsiimanti elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių.
Tai jau ketvirtoji Lietuvos įmonė, besidominti jūrinių vėjo elektrinių parko statybomis.
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas pagal bendrovės „Renerga“ užsakymą baigia rengti projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą. Dokumentas pirmadienį pristatytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariams.
Sunerimo dėl pasekmių
Išnagrinėję programą, Savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus specialistai joje pasigedo būsimosios elektrinės poveikio jūros gyvūnams (žinduoliams), taip pat klimatui įvertinimo. Architektūros ir miesto planavimo skyrius paprašė mokslininkų išsamiau išanalizuoti galimą jėgainių veiklos įtaką regiono turizmui, rekreacijai, žvejybai, taip pat šiaurinės Klaipėdos miesto dalies gyventojams.
Kai kuriems politikams pasirodė svarbu išsiaiškinti, ar jėgainių parkas jūroje netrukdys planuojamo statyti išorinio uosto veiklai, taip pat laivybai Šventosios uoste.
Dar daugiau klausimų politikams kilo dėl infrastruktūros krante įrengimo, mat jūroje pagaminta energija būtų tiekiama jūra ir sausuma nutiestais kabeliais, prijungtais prie Lietuvos energetikos sistemos. Kabelių tiesimo, elektros energijos skirstymo stočių ir kitų būtinų objektų statyba sudaro apie 60-70 proc. viso projekto vertės.
Tam, kad poveikis aplinkai ir sąnaudos būtų kuo mažesnės, PAV rengėjai siūlo pratęsti jau tiesiamas elektros jungties su Švedija trasas.
Įžvelgia naujas galimybes Lietuvai
Vadinamieji sausumos infrastruktūros koridoriai turės atitikti Lietuvos jūrinės dalies Bendrąjį planą, kurį rengia Aplinkos ministerija ir kuris turi būti patvirtintas iki metų pabaigos.
Parengę jau ne vieną studiją, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkai teigė vėjo elektrinių parkų jūroje projektus vertinantys labai pozityviai. „Mes už energetikos vystymą. Jeigu tokie projektai įgyvendinami ir jie naudingi Lietuvai, mes tiktai už. Tai visiškai naujas ūkio sektorius, kurio mūsų šalis dar neturi, tai ir naujos darbo vietos, gamyklos, naujos paslaugos“, - teigė instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Nerijus Blažauskas.
Baltijos jūros galimybės gaminti elektros energiją, anot jo, neišsemiamos, tačiau teritorija, kurioje tokios jėgainės gali būti statomos – ribota. Skaičiuojama, jog parkai gali būti vystomi apie 600 kvadratinių kilometrų plote, kuriame nevyksta laivyba ir nebūtų kenkiama jūros gyvūnijai. Žuvininkystei vėjo jėgainės, pasak mokslininkų, turi netgi teigiamos įtakos. Jėgainių parkų aptvertos teritorijos tampa panašios į saugomus gamtinius rezervatus. Jie tampa užuovėja nerštaviečių ieškančioms jūrinėms žuvims.
Statybų pradžia neaiški
Vėjo jėgainių parkai paprastai statomi 20-100 km atstumu nuo kranto. Esant palankioms oro sąlygoms, kai kurias jėgaines galima matyti plika akimi. Tikėtina, jog horizonte besisukančios turbinos būtų matomos, jeigu bendrovė „AVEC“ pastatytų elektrinių parką ties Palanga, kaip planuojama.
Pirmasis vėjo jėgainių parko projektas pateiktas atsakingoms institucijoms svarstyti dar prieš šešerius metus. Tačiau iki šiol statyba nėra pradėta. Kada tai bus, nesiryžta prognozuoti niekas. Pastatyti vieną vėjo jėgainę jūroje kainuoja vidutiniškai 10 kartų brangiau nei sausumoje.
Vizualiai turbinos nesiskiria, tik yra 2-3 kartus aukštesnės ir maždaug 5 kartus galingesnės nei tos, kurios pastatytos sausumoje. Jūrinių galia paprastai siekia 10 megavatų.
Jūros dugne statomas specialus pamatas ir atramos, kurios laiko jėgainės konstrukcijas.
Stato daugelis jūrinių valstybių
Statyti vėjo jėgainių parkus jūroje planų turi dar trys investuotojai – bendrovės „Foedus“, „Baltic energy group“ ir „AVEC“. Jau parengtos šių projektų poveikio aplinkai vertinimo programos, tačiau kol kas nėra patvirtintos, nes derinamos su aplinkosaugininkais.
Skaičiuojama, jog vieną parką įrengti kainuos ne vieną milijardą litų. Daugiausiai rūpesčių Lietuvai mokslininkai prognozuoja dėl to, kaip pavyks jūroje gaminamą energiją patiekti į mūsų šalies energetikos sistemą. Esamą infrastruktūrą esą būtina modernizuoti, nesutariama, kas turėtų šiuos darbus finansuoti – investuotojai ar valstybė.
Ar Lietuvoje atsiras naujas – jūrinės vėjo energetikos sektorius, spręs ir Seimas bei Vyriausybė.
Ši energetikos šaka Europoje išgyvena pakilimą. Vėjo jėgainių parkai jau kurį laiką aktyviai vystomi Baltijos jūros regione. Be švedų ir danų tokius parkus stato arba planuoja statyti Vokietija, Didžioji Britanija, Lenkija.
