Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, natūralu, kad naudojant vis tuos pačius telkinius, jie galų gale išsenka. „Todėl būtina ieškoti naujų, tiek tradicinių, tiek netradicinių angliavandenilių telkinių. Taip pat būtina peržvelgti ir mokestinę bazę, kad už išgaunamą naftą naudą pajustų valstybė, bet nebūtų nuskriaustos ir gavybos įmonės“, - sako aplinkos ministras.
Praėjusių metų I ir II ketv. Lietuvoje buvo išgauta 53,53 tūkst. tonų naftos. 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu - 42,95 tūkst. tonų.
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje išgauta 563,75 tūkst. t. naftos. Išgaunamos naftos kiekis nuolat mažėjo: 2008 m. - 127,71 tūkst. t naftos, 2009 m. - 114,8 tūkst. t naftos, 2010 m. - 111,5 tūkst. t naftos, 2011 m. - 107,7 tūkst. t naftos, 2012 m. - 102,04 tūkst. t naftos.
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno teigimu, mažėjančius naftos išteklius rodo ir vis didėjantis išgaunamo vandens iš naftos telkinių kiekis. 2013 m. I-II ketv. vandens gavyba iš naftos telkinių, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, padidėjo apie 5 proc. (nuo 572,74 tūkst. kub. metrų iki 601,16 tūkst. kub. metrų). „Iš telkinių teka vis daugiau vandens, o ne naftos. Tai rodo, kad telkinys senka“, - teigia J. Satkūnas.
Šiuo metu Lietuvoje yra išžvalgyti trys nauji naftos telkiniai. Nors jie nedideli, ekonomiškai juos eksploatuoti apsimoka.
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, šalyje yra ir daugiau ekonomiškai išgauti tinkamų telkinių, tačiau reikalinga detali jų žvalgyba.
Žvalgymo darbus Lietuvoje finansuoja naftos ieškanti įmonė.
