Pasaulyje išgarsėję mokslininkai – tėvas B.R.Sehgalas, už pasiekimus moksle pakviestas į Jungtinių Valstijų Energetikos mokslų akademiją bei Švedijos mokslų akademijos narys, ir sūnus, San Fransisko universiteto docentas Ravinderis N.M.Sehgalas – biologas, parazitologas – lietuvaitės sūnus, neužmirštantis vaikystėje mamos įskiepyto lietuviškumo, vis sugrįžta į Lietuvą – šį kartą prisidėti prie šalies mokslo raidos.
Atvykęs į Gamtos tyrimų centro organizuojamą tarptautinę mokslinę konferenciją R.N.M.Sehgalas sako nuolatos stebintis Lietuvos mokslo pažangą.
„Atgavus nepriklausomybę Lietuvos mokslo institucijos buvo itin neturtingos, tačiau dabar jos gauna paramos iš Europos Sąjungos (ES), o ir pati šalis turtingesnė, tad mokslininkai gali siekti aukštų pasiekimų“, – apie mokslą Lietuvoje kalbėjo lietuviškų šaknų turintis JAV mokslininkas.
Branduoliniai reaktoriai – saugūs
Su indų kilmės tėvu į mamos – lietuvaitės Aldonos Sehgal, per karą pabėgusios iš Lietuvos, gimtinę grįžtantys vyrai nuolatos dalijasi su lietuviais žiniomis. Atvykęs į profesoriaus Gedimino Valkiūno organizuojamą konferenciją, R.N.M.Sehgalas mokslininkams iš viso pasaulio skaitė pranešimą apie paukščių maliariją, o štai, jo tėvas B.R.Sehgalas, ne kartą lankęsis Ignalinos atominėje elektrinėje, portalui lrytas.lt prakalbo apie energetinį Lietuvos nepriklausomumą.
„Manau, kad Lietuvai reikia daugiau apdairumo. Akivaizdu, kad atsisakius didžiausio energijos šalinio, Lietuva taps labiau priklausoma nuo užsienio šalių.
Svarbiausia, Lietuva bus priklausoma nuo Rusijos ir kitų Rytų valstybių. Šalis neturi naftos ar dujų, todėl sprendimas dėl atominės jėgainės turi būti pasvertas ir apgalvotas“, – kalbėjo mokslininkas.
B.R.Sehgalo teigimu, katastrofa Fukušimoje parodė, kad branduolinė energija gali būti pavojinga, tačiau pabrėžė, kad žmonių gyvybes pasiglemžė cunamis Fukušimos mieste, o ne Fukušimos branduolinė elektrinė.
„Mokslininkai tiki, kad naujieji branduoliniai reaktoriai yra saugesni. Lietuva statytųsi naują elektrinę, kurioje būtų sukonstruoti nauji ir saugūs reaktoriai. Pavojų kelia seni, prieš 40 metų pastatyt reaktoriai, bet ne konstruojami šiais laikais“, – kalbėjo profesorius.
Mokslininko teigimu, Ignalinos atominės elektrinės reaktorius buvo tokio pat modelio, kaip ir Černobylio atominės elektrinės: „Naujasis siūlomas Japonijos kompanijos „Hitachi“ reaktorius – vienas geriausių pasaulyje.“
Didžiulis noras padėti Lietuvai
San Fransisko universitete dirbantis mokslininko sūnus R.N.M.Sehgalas tvirtina Lietuvą prisimenantis iš mamos pasakojimų, kuri net ir gyvendama Amerikoje stengėsi savo vaikams įdiegti meilę Lietuvai.
„Nors gimiau Jungtinėse Valstijose mano mama rūpinosi, kad neprarastume lietuviškumo. Lankėme savaitgalinę lietuvių mokyklą Čikagoje, vėliau Bostone. Kai mama 1992 metais su tėčiu persikėlė į Švediją – ten ji tapo lietuvių bendruomenės pirmininke“, – prisiminimais apie mamos pastangas ugdyti vaikų lietuvybę ir rūpintis lietuviais išeiviais pasakojo Ravinderis.
Docentas džiaugiasi galėdamas savo idėjomis ir pastangomis prisidėti prie Lietuvos mokslo kaitos. Tačiau pastebi, kad Lietuvoje vis dar trūksta dėmesio mokslo institucijoms: „Mes turime daugiau šaltinių, Jungtinių Valstijų universitetai aprūpinti laboratorijomis, įvairiausiomis bibliotekomis – sukurtos geros sąlygos mokslininkams.“
R.N.M.Sehgalas pastebi, kad ES mokslą vystyti itin brangu, kai kurios įmonės iš JAV siekia pelno, ES mokslas apmokestinamas: „Jungtinių Valstijų įmonės, parduodamos reikmenis mokslui, yra apmokestinamos, todėl mokslo institucijoms įsigyti reikiamą įrangą – pernelyg sudėtinga.“
Vyro pasakojimu, motinos indėlis puoselėjant lietuvybę buvo toks didžiulis, kad jis pramoko lietuviškai, tačiau savo tėčio gimtosios kalbos – nemoka.
2002 metais Jungtinių Valstijų lietuviui suteikta Lietuvos pilietybė – ne tik džiaugsmas, bet ir įsipareigojimas Lietuvai: „Nuo 2000 metų dirbame su Gamtos tyrimų centro profesoriumi G.Valkiūnu. Jau 13 metų bendradarbiauju su Lietuvos mokslininkais ir beveik kiekvienais metais atvykstu į Lietuvą.“
