Šiuo metu veždami atliekas į KRATC sąvartyną Palangos komunalininkai moka apie 55 litus už toną.
Išrūšiuotas atliekas pradėjęs deginti centras birželį patvirtino naują mokestį – beveik 79 litus už toną, kuris įsigalios nuo rugsėjo mėnesio. Nuo kitų metų jį planuojama padidinti net iki 120 litų.
KRATC valdyba Klaipėdos regiono savivaldybėms pasiūlė gyventojams padidinti rinkliavą už atliekas. Ji išaugtų daugiau nei du kartus.
Nutarimą apskundė teismui
Palangos ir Kretingos rajono savivaldybės atsisakė pasirašyti siūlomą sutartį ir KRATC valdybos nutarimą apskundė teismui. Kol bus išnagrinėta civilinė byla, teismo prašoma sustabdyti nutarimo galiojimą.
Prie palangiškių ir kretingiškių ieškinio ketina prisidėti išaugusiu mokesčiu nepatenkintos Skuodo ir Šilutės rajono savivaldybės.
Vietos savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybės kontroliuojamų įmonių teikiamų paslaugų kainas ir tarifus gali nustatyti tik savivaldybių tarybos, kurioms įstatymas draudžia kam nors perduoti šią teisę.
Palangos savivaldybės teisininko Vytauto Korsako nuomone, vienašališkai KRATC valdybos patvirtinti tarifai neteisėti. Be to, Palangos ir kitų savivaldybių gyventojai sąskaitas už atliekų tvarkymo rinkliavą gavo šių metų pradžioje. Daugelis žmonių sumokėjo už visus metus.
„Gyventojams didinti anksčiau nustatytų tarifų negalime, o iš savivaldybės biudžeto mokėti trūkstamą sumą draudžia įstatymas, nes teisės aktai už atliekų tvarkymą įpareigoja mokėti pačius teršėjus”, – gūžčiojo pečiais Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Naudą patirs klaipėdiečiai
Tačiau padidėjusiam mokesčiui jau pritarė Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybės. „Uostamiestis skirtumą mokės iš sukaupto atliekų tvarkymo rinkliavos rezervo”, – teigė KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius.
„Klaipėdos valdžia galėjo atidėti dalį gaunamos rinkliavos, nes gyventojai už šiukšles moka dvigubai daugiau nei palangiškiai.
Pavyzdžiui, Klaipėdoje už atliekų tvarkymą namų valdos savininkas moka 320 litų, o Palangoje – tik 134 litus”, – atkirto bendrovės „Palangos komunalinis ūkis” direktorius Konstantinas Skierus.
Kurorte nėra sukaupta pajamų rezervo, o už atliekų tvarkymą palangiškiai įsiskolinę apie 300 tūkst. litų.
Anot K.Skieraus, Klaipėda suinteresuota didesniu mokesčiu, nes uostamiesčio savivaldybė valdo KRATC akcijų paketą, o dėl deginamų atliekų išgaunamos energijos klaipėdiečių būstų šildymą žadama atpiginti 15 proc.
Sąnaudas padidino deginimas
Mokestį už atliekų atvežimą į sąvartyną keliantis KRATC tvirtina, kad kitos išeities nėra, nes šiemet išaugo atliekų tvarkymo sąnaudos.
Į Klaipėdos regioninio centro sąvartyną atvežamos atliekos nuo balandžio mėnesio yra rūšiuojamos.
Gegužę KRATC pasirašė sutartį su atliekas deginančia bendrove „Fortum Klaipėda”, pagal kurią už vieną sudegintą toną išrūšiuotų atliekų centras įmonei sumoka 95,6 lito.
Iš sudegintų atliekų lieka penktadalis pelenų, kuriuos atvežęs į sąvartyną „Fortum Klaipėda” centrui moka 120 litų už toną.
KRATC teigimu, vienos atliekų tonos tvarkymas sąnaudas padidina 59 litais.
„Kretingos, Šilutės, Skuodo, Klaipėdos rajonų bei Palangos savivaldybėms nepadidinus mokesčio KRATC nuostoliai nuo rugsėjo iki metų pabaigos siektų apie 460 tūkst. litų”, – teigė A.Liubinavičius.
Rūšiavimas pelno neduoda?
Tačiau naujam atliekų priėmimo mokesčiui prieštaraujančios savivaldybės abejoja, ar tarifas didėja pagrįstai.
„KRATC nutyli, kad išrūšiavus atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios parduodamos. Jos sudaro apie 30 proc. visų atvežamų šiukšlių. Dar 20 proc. atliekų tinkamos kompostuoti.
Šios pajamos turėtų padengti padidėjusias deginamų atliekų tvarkymo sąnaudas”, – įsitikinęs K.Skierus, kuris tvirtino, kad Palanga, nors ir būdama regioninio centro akcininkė, apie pajamas iš antrinių žaliavų negauna jokios informacijos.
A.Liubinavičius aiškino, kad antrinių žaliavų supirkimui įtakos turi vartojimas pasaulyje, todėl kainos nėra stabilios.
