Sirija net ir dirbdama visu pajėgumu sukuria mažiau nei 1 proc. pasaulinės naftos pasiūlos, todėl rinkoms ji didelio nerimo dėl to nekelia. Juolab, kad du metus trunkančio pilietinio karo metu šalies naftos gavyba ir taip jau sumažėjo 85 proc.
Nerimą kelia tai, kad karinė intervenciją į Siriją gali turėti šalutinių pasekmių kitoms šalims Artimųjų Rytų regione.
Dar daugiau smurto Sirijoje gali išprovokuoti įtampą Irake, kuris išgauna maždaug 4 proc. pasaulinės naftos pasiūlos.
Naftotiekis jungiantis Iraką ir Turkiją pastaraisiais mėnesiais buvo nekartą atakuotas, taip siekiant sumažinti eksporto apimtis.
Panašių pasekmių galima sulaukti ir Egipte, valdančiame Sueco kanalą, per kurį teka apie 7 proc. vandeniu transportuojamos naftos.
Dėl sumažėjusios pasiūlos padidėjusi naftos kaina butų ypač grėsminga tokioms šalims, kaip Indija ar Turkija, nes pakenktų jų prekybos balansams, taip dar labiau suerzindama investuotojus.
