Lietuva siekia, kad kainos būtų sumažintos maždaug penktadaliu. Vyriausybė teigia, kad už dujas šiuo metu mokame daugiausia Rytų Europoje.
Po susitikimo „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris pareiškė, kad bendrovė nusiteikusi iš esmės mažinti dujų kainas, tačiau kiek dujos gali atpigti nepasakė. Pasak Rusijos atstovo, derybos vyksta konstruktyviai, tačiau jos dar nepasibaigė. „Gazprom“ Lietuvai siūlo derėtis dėl viso priemonių paketo. Tai apimtų investicijas į Lietuvą, dujų tranzitą į Kaliningradą ir komercinius reikalus, tai yra, kainas.
Paklaustas, kiek kainos galėtų mažėti, „Gazprom“ vadovas susilaikė nuo platesnių komentarų. Esą turi būti abipusė nauda. A.Mileris atsisakė atsakinėti į žurnalistų klausimas ir pabrėžęs, kad Vilniuje šiuo metu geras oras, išvyko.
Lietuvos pusė taip pat neatskleidžia, kiek galėtų pigti dujos, kokios yra "Gazprom" derybų sąlygos. Enegetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, kad Lietuvos Vyriausybė siekia, kad kainos šalies vartotojams sumažėtų kaip galima greičiau.
"Paprašėme, kad jie raštu surašytų savo pageidavimus. Mes juos perduosime ekspertams ir atsakysims jiems", - pasakė premjeras A.Butkevičius, paklaustas apie rusų reikalavimus. Kiek derybos tęsis - neaišku. Lietuvos pusė tvirtina, esą Rusija nespaudžia mūsų atsisakyti energetiniam saugumui svarbių projektų ir jie bus tęsiami.
Į derybas „Gazprom“ atstovai su Aleksejumi Mileriu priešakyje demonstratyviai vėlavo. Atvykę prie Vyriausybės rūmų jie šnekučiavosi ir kiek pastovėję į rūmus įžengė neskubėdami, pavėlavę apie 20 minučių. Premjeras ir A.Mileris po susitikimo su žurnalistais bendravo atskirai. Jų buvo negalima kartu nufotografuoti ar nufilmuoti pokalbio pradžioje, nors tokia praktika atvykus svečiams įprasta.
Kokia nuolaidų kaina?
Energetikos ekspertas, buvęs šių reikalų viceministras Romas Švedas sako suprantantis valdžios norą bent kiek sumažinti dujų kainas, tačiau šiuo atveju nemažiau svarbu, ką Lietuva už pigesnes dujas turės paaukoti.
„Dujų kainos derybose su Lietuva bendrovei „Gazprom“ pagal prioritetą, manau, yra paskutinėje vietoje“, – portalui lrytas.lt teigė R.Švedas.
Manoma, kad rusams kur kas svarbesni buvusios Vyriausybės Stokholmo arbitraže inicijuoti teisiniai ginčai dėl per didelių dujų kainų, palankūs tarifai ir ilgalaikės garantijos tiekiant dujas į Kaliningradą tranzitu per Lietuvos teritoriją bei vamzdynų dalybos, kurios dar nesibaigė suskaidžius „Lietuvos dujas“.
Į Stokholmo arbitražą Lietuva kreipėsi dėl 5 mlrd. litų permokos. Lietuva įsitikinusi, kad daugybę metų mūsų šalis buvo priversta pirkti dujas iš „Gazprom“ už neteisingą kainą.
Vamzdynų klausimas iškilo, kai ankstesnė konservatorių ir liberalų Vyriausybė, vykdydama Europos Sąjungos reikalavimus, suskaidė „Lietuvos dujas“. Nuo jų buvo atskirti vamzdynai, kuriuos dabar valdo kita įmonė - „Amber Grid“. Europos Sąjunga reikalauja, kad dujų tiekimo, transportavimo ir skirstymo verslai vyktų atskirai.
Taip tikimasi užtikrinti didesnę konkurenciją. Tai ypač nepatinka monopolininko statusą turinčiai „Gazprom“. Iki šiol valdo tie patys trys „Lietuvos dujų“ akcininkai – Lietuvos valstybė, „Gazprom“ ir Vokietijos „E.on Ruhrgas“. Svarstoma, kad norint įvykdyti ES reikalavimus, rusai ir vokiečiai turėtų pasitraukti iš „Amber Grid“.
Po derybų premjeras pripažino, kad Lietuva pasiruošusi išpirkti rusų ir vokiečių akcijų dalį "Amber Grid" įmonėje. Ar "Gazprom" norėjas jas parduoti - neaišku.
Ragina būti atsargiems
R.Švedas mano, kad ginčai arbitraže ir „Lietuvos dujų“ skaidymas „Gazprom“ yra svarbesni, nes tokiu būdu yra kuriami precedentai. Jei laimės Lietuva, jos pėdomis gali pasekti ir kitos valstybės.
„Gazprom“ yra svarbūs kiti dalykai, kurie yra strateginio ir geopolitinio pobūdžio. Ties kaina ir susiduria mūsų ir Rusijos interesai. Aš Lietuvos derybinę padėtį apibūdinčiau kaip sudėtingą. Mainus – dujų kainos į strateginius dalykus aš įvertinčiau kaip neadekvačius ir sunkiai pamatuojamus“, – kalbėjo R.Švedas.
Tai, kad derybos Lietuvai yra sunkios, energetikos specialistas grindžia tuo, kad „Gazprom“ yra dominuojanti Baltijos šalių regione, stipri kompanija, turinti gerų derybininkų.
„Lietuva gali atsverti tą dominavimą kitais dalykais – statydama suskystintų dujų terminalą, ieškodama skalūnų dujų, tiesdama dujotiekio jungtis su Lenkija“, – įsitikinęs R.Švedas.
„Aš palinkėčiau Vyriausybei neatsitraukti nuo strategiškai Lietuvai svarbių principinių klausimų, kuriais būtų siekiama sukurti rinką ir alternatyvius tiekimo šaltinius, šioje srityje nuolaidų nedaryti. Iš kitos pusės – politinė dauguma labai norės, kad ir kažkiek pamažinti dujų kainą ir palengvinti gyventojams naštą. Bet čia yra labai didelės grėsmės, kad ta kaina perkeltine prasme gali būti už labai didelę kainą“, – kalbėjo ekspertas.
