Tokį sprendimą po posėdžio pirmadienį priėmė Aplinkos apsaugos ministerijos komisija.
Komisijos vadovė Daiva Matonienė teigė, kad komisijos sprendimą dar turės patvirtinti Vyriausybė. Tam ji turės 90 dienų.
„Komisija nusprendė rekomenduoti Vyriausybei leisti „Chevron“ atlikti skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje“, - po pasitarimo sakė D.Matonienė.
Jei viskas klostysis be trukdžių, iki tol, kol „Chevron“ bus visiškai atrištos rankos, liko mažiau nei 100 dienų. Komisijos išvados Vyriausybei bus pateiktos per penkias dienas, o pastaroji sprendimą turės priimti per 90 dienų. Tuomet „Chevron“ turės per trisdešimt dienų į valstybės biudžetą sumokėti neatskleisto dydžio įmoką ir galės pradėti darbus.
„Pilnas poveikio aplinkai vertinimas turės būti atliktas prieš žvalgybos darbus. Procedūros bus atliekamos pagal Poveikio aplinkai įstatymą. Visos (Cheminės - Red.) medžiagos turės būti atskleistos ir visos suinteresuotos pusės turės pilną informaciją prieš atliekant darbus. Kilus įtarimams, kad medžiagos gali būti pavojingos, procesas galės būti sustabdyti“, - sakė komisijos vadovė D.Matonienė.
Poveikio aplinkai vertinimo išlaidas turės apmokėti „Chevron“.
Laikinai einantis pareigas Geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas teigė, kad Lietuvoje skalūnų naudingųjų išteklių tikrai yra, tik greičiausia – ne dujų.
„Skalūnų yra, tik neaišku, kokias medžiagas išgausime. (Išgavome - Red.) apie 500 mėginių, kol kas matėme tik skystos naftos pavidalu. Galime labiau tikėtis skalūnų naftos, negu skalūnų dujų. Skaičiai labai įvairūs ir kinta nuo apimties, bet aišku, kad išteklių yra“, - sakė J.Satkūnas.
Anot Geologijos tarnybos vadovo, jei bus svarstoma dar didinti mokesčius už skalūnų dujų ar naftos gavybą, reiktų būti atsargiems, kad veikla išliktų pelninga ir patraukli investuotojams, mat skalūnų naftą sudėtingiau ir brangiau išgauti, nei įprastą naftą.
Žygaičių atstovai trauksis iš Vilniaus
Beveik visus svarbesnius pasitarimus dėl skalūnų dujų ar susitikimus su „Chevron“ lydėjo Žygaičių bendruomenės atstovų protestai.
Ne išimtis buvo ir šis pirmadienis – didelė grupė žmonių piketavo Vilniaus centre esančioje Vinco Kudirkos aikštėje.
Tačiau gali būti, kad šis piketas sostinėje bus paskutinis.
„Turbūt čia važiuoti ir piketuoti jau nėra tikslo. Valdžia mūsų pilį išdavė, tad galvosime, kaip ginsimės viduje. Galvosime, ką daryti vietoje. Žmonės ras būdų pasipriešinti“, - sakė Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas.
Paklausus, ar J.Nairanauskas turi galvoje tokius pasipriešinimo būdus, kai protestuotojai fiziškai trukdo išgauti skalūnų išteklius, pašnekovas paneigė tokio protesto galimybę. Pirma bus bandoma įkalbėti vietos savivaldybes, kad šios priešintųsi „Chevron“ atėjimui.
„Mums dabar reikia sustiprinti bendravimą su savivaldybių tarybos nariais ir jiems daryti įtaką, kad jie priimtų reikiamus sprendimus. Vietos žmonės čia turi pakankamai galių“, - tvirtino J.Nairanauskas.
Žvalgyba truks 4-5 metus
Primename, kad rugsėjo pradžioje valdančiųjų partijų lyderiai sutarė, kad skalūninių dujų paieškos procesas Lietuvoje turi būti tęsiamas.
Be to, A.Butkevičius tuomet pareiškė, kad aktyviai protestuojančios prieš skalūnų dujų gavybą Tauragės krašto bendruomenės praleido progą derėtis su valdžia ir „Chevron“, todėl jos jau negalės stabdyti paieškos procesų. Vyriausybėje rugpjūtį buvo rengiamas bendruomenių atstovų susitikimas su „Chevron“, tačiau bendruomenės jį boikotavo.
Teigiama, kad pratęsti konkurso laiką paprašė pati „Chevron“, mat amerikiečių teisininkams reikėjo peržiūrėti pakeistus Lietuvos įstatymus ir įsitikinti, kad ieškoti ir išgauti skalūnų dujas Lietuvoje vis dar būtų pelninga.
Kita vertus, A.Butkevičius teigė, kad amerikiečiai daugiau gaišti nenori, nes jie suinteresuoti „kuo greičiau pradėti žvalgybą“. Mokslininkai spėja, kad Lietuvos gelmėse potencialiai gali būti apie 100 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų, tačiau techniškai įmanoma išgauti apie dešimtadalį jų - 10-12 mlrd. kubinių metrų. Laimėjusi konkursą „Chevron“ ne mažiau kaip 4-5 metus žvalgytų skalūnų dujas Lietuvoje ir tik tada nustatytų, kokie realūs išgaunami jų kiekiai. Į žvalgybą amerikiečiai žada investuoti ne mažiau kaip 80 mln. litų.
„Chevron“ žvalgys skalūnų dujas 1,8 tūkst. kvadratinių metrų Šilutės-Tauragės plote vakarų Lietuvoje – ši teritorija ribojasi su Tauragės rajono šiaurės vakaruose esančiu ir 600 gyventojų turinčiu Žygaičių miesteliu.
„Chevron“ planams priešinasi Žygaičių bendruomenė – ji baiminasi, kad išgaunant skalūnų dujas, gali būti užterštas geriamas vanduo, pažeista ekosistema.
Sugriežtinta skalūnų dujų ir naftos žvalgyba ir gavyba
„Šiandien komisija rekomendavo Vyriausybei pripažinti „Chevron Exploration & Production Lietuva“ nugalėtoja. Kitokį sprendimą priimti esamoje situacijoje teisiškai nebuvo įmanoma. Bet didesnė naujiena yra kita – šiandien sugriežtinome aplinkosauginius reikalavimus skalūninių dujų ir naftos paieškų ir gavybos darbams.
Galima sakyti, kad tapome pirmąja Europos Sąjungos valstybe, kurioje aiškiai, tiksliai ir griežtai užtikrinome saugų angliavandenilių išteklių eksploatavimą. Galiu tik pridurti, kad Europos Parlamentas dar tik svarsto priimti tokius sprendimus, o mes jau priėmėme“, – ministerijos pranešime spaudai cituojamas aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Priėmus Žemės gelmių įstatymo pataisas, susijusias su netradicinių angliavandenilių žvalgyba ir gavyba, Aplinkos ministerija parengė poįstatyminius teisės aktų projektus, kuriais tokios veiklos vykdymui numatomi griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai.
Vykdant skalūnų dujų ar naftos žvalgybą ir gavybą, privalomas Kompleksinis monitoringas – oro, požeminio ir paviršinio vandens, žemės gelmių stebėsena. Monitoringo metu giluminiais gręžiniais bus stebima požeminio vandens išteklių būklė, tikrinama kastinių šulinių vandens kokybė 5 km atstumu nuo gręžinio aikštelės. Vykdant hidraulinio ardymo darbus taip pat bus reikalaujama stebėti žemės gelmių seisminį aktyvumą.
Prieš pradedant žvalgybos darbus, veiklą vykdanti įmonė turės pranešti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams, Lietuvos geologijos tarnybai, Visuomenės sveikatos centrui apskrityje, Radiacinės saugos centrui apie chemines medžiagas ir tikslią jų sudėtį bei kiekį. Susidariusios kasybos pramonės atliekos (hidraulinis ardymo skystis, gręžinio kirtavietės šlamas) turės būti tvarkomos pagal ES Kasybos pramonės atliekų tvarkymo direktyvą, kuri yra perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę. Angliavandenilių išteklių projekte privaloma numatyti pažeistos žemės rekultivavimą ir kitų aplinkos elementų atkūrimą, priemones žmonių sveikatai ir saugumui užtikrinti, apsaugoti požeminio vandens telkinius, numatyti kasybos pramonės ir gamtinės kilmės radioaktyvių atliekų tvarkymo būdus.
Pagal naują Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakciją netradicinių angliavandenilių išteklių žvalgybos ir gavybos procesui privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Vadinasi, jau pasiruošimo žvalgybos darbams stadijoje visuomenė galės susipažinti ir teikti savo pastabas dėl planuojamos ūkinės veiklos. Esant neigiamam sprendimui, jokia veikla negalės būti vykdoma.
