„Ta medžiaga, kuri gauta šią dieną iš „Gazprom“, yra reikalavimų, neįvykdomų reikalavimų sąrašas Lietuvos Vyriausybei, net išeinantis už Vyriausybės kompetencijos ribų. Todėl kviečiu Vyriausybę tokioje situacijoje paspartinti suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą ir kuo greičiau mėginti mažinti priklausomybę nuo „Gazprom“. Toks mano vertinimas“, - ketvirtadienį žurnalistams pareiškė prezidentė.
D.Grybauskaitė patvirtino, kad yra susipažinusi su dokumentais, kuriuos atsiuntė „Gazprom“, tačiau detalių atskleisti negalinti, nes jie yra slapti.
„Mano nuomone, derybos nevyksta. Iš tiesų, tam, kad derybos vyktų, reikia abiejų pusių noro derėtis“, - tvirtino šalies vadovė.
Lietuvos prezidentė anksčiau pareiškė, kad „Gazprom“ pažadai mažinti dujų kainą yra pavėluoti, nes Lietuvai dujos ir taip atpigs, Vyriausybei laimėjus bylą Stokholmo arbitraže ir pasistačius SGD terminalą. Jos nuomone, dėl to Lietuvai nereikalinga ir ilgalaikė sutartis su „Gazprom“.
Lietuva 2012 metais Stokholmo arbitraže inicijavo ieškinį prieš „Gazprom“ ir prašo grąžinti iki 5 mlrd. litų permoką už dujas, neteisinga kaina tiektas Lietuvai pastaruosius 8 metus.
Ekspertų išvados - pirmadienį
Vyriausybės ekspertų išvados apie Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymus Lietuvai turėtų būti pateiktos pirmadienį, sako premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, Lietuvos pozicija pirmadienį dar kartą bus pristatyta šalies prezidentei.
„Galiu pasakyti, kad šiuo metu Lietuvos ekspertų grupė baigė paruošti išvadas į pateiktus „Gazprom“ ekspertų pasiūlymus. Tikimės, kad jau pirmadienį tie pasiūlymai bus pateikti. Manau, kad jau būtų tikslinga, kad tiek viena ekspertų pusė, tiek kita susitiktų, nelauktų, kol vieni kitiems paruoš raštus. Ir tada, manau, tame susitikime turėtų būti didesnis aiškumas, nes jau artėja ruduo, yra kita pusė pozityviai nusiteikusi žiūrėti į dujų kainos sumažinimą“, - ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius.
Jo teigimu, trečiadienį energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius su šalies vadove Dalia Grybauskaite sutarė, kad kitą savaitę bus suderintas atsakymas „Gazprom“.
„(J.Neverovičius - BNS) pristatė, kokius teiks pasiūlymus arba kokie ruošiami atsakymai į jų dokumentą, ir susitarta, kad pirmadienį dar kartą susitiksim su energetikos ministru ir manim su prezidente. Dar sykį apderinsime jau galutinę redakciją“, - sakė premjeras.
Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius trečiadienį pareiškė, kad „Gazprom“ pasiūlymuose jis pasigenda racionalaus požiūrio ir realios padėties vertinimo.
„Galiu pasakyti, kad atsakant į “Gazpom“ pasiūlymą, labai aiškiai suformuluosime mūsų atsakymą, kad vis dėlto „Gazprom“ turėtų daug racionaliau vertinti mūsų argumentus ir daug objektyviau vertinti aplinkybes rinkoje ir atitinkamai daryti išvadas“, - LRT televizijai sakė J.Neverovičius.
Tačiau ministras „Gazprom“ pasiūlymų išsamiai nekomentavo.
Pasak neoficialių šaltinių, „Gazprom“ suprato, kad ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas yra negrįžtamas procesas ir dabar bando derybas pakreipti sau naudinga linkme.
A.Butkevičius anksčiau teigė, kad atsakymus „Gazprom“ norima pateikti kuo greičiau, nes artėja žiema ir Lietuva norėtų susiderėti dėl mažesnės dujų kainos.
„Gazprom“ pasiūlymus Vyriausybė gavo praėjusį penktadienį, po to, kai „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris rugsėjo 5 dieną pažadėjo juos pateikti.
„Gazprom“ vadovas pabrėžė, kad sieks abipusės naudos
Primename, kad Lietuvoje lankęsis „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris pareiškė, kad bendrovė nusiteikusi iš esmės mažinti dujų kainas, tačiau kiek dujos gali atpigti nepasakė. Pasak Rusijos atstovo, derybos vyksta konstruktyviai, tačiau jos dar nepasibaigė.
„Gazprom“ Lietuvai siūlo derėtis dėl viso priemonių paketo. Tai apimtų investicijas į Lietuvą, dujų tranzitą į Kaliningradą ir komercinius reikalus, tai yra, kainas.
Paklaustas, kiek kainos galėtų mažėti, „Gazprom“ vadovas susilaikė nuo platesnių komentarų. Esą turi būti abipusė nauda. A.Mileris atsisakė atsakinėti į žurnalistų klausimas ir pabrėžęs, kad Vilniuje šiuo metu geras oras, išvyko.
Lietuvos pusė taip pat neatskleidžia, kiek galėtų pigti dujos, kokios yra „Gazprom“ derybų sąlygos. Enegetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, kad Lietuvos Vyriausybė siekia, kad kainos šalies vartotojams sumažėtų kaip galima greičiau.
Vežėjų blokada - atsakas į „Gazprom“ nepasitenkinimą?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pareiškė, kad Lietuvos vežėjų blokada gali būti Rusijos atsakas į galimą dujų monopolininko „Gazprom“ nepasitenkinimą derybomis su Lietuvos Vyriausybe.
„Turbūt tai yra tam tikros refleksijos į Lietuvos veiksmus (premjero susitikimą su „Gazprom“ – red.). Paskutinių savaičių įvykiai ir mūsų laikysena turbūt nebuvo ta, kurios Rusija tikėjosi ir kurią sveikintų. Man teko vakar būti Maskvoje, kalbėjausi su tam tikrais Rusijos pareigūnais, daugiausiai su vietos pramonininkais, ir buvo užsiminta apie „Gazprom“ vizitą Lietuvoje. Žinoma, negalima sakyti, kad tai pagrindinė dabartinės krizės priežastis, jų yra ir daugiau, bet tai tikrai turėjo įtakos“ - LRT laidoje „Dėmesio centre“ trečiadienį sakė R.Dargis, rašo portalas lrt.lt.
Pasak jo, kol kas sunku suskaičiuoti, kiek nuostolių patirs Lietuvos eksportuotojai ir vežėjai. R.Dargio žodžiais, dėl Rusijos rinkos konkuruoja daugelis valstybių, o lietuviškos prekės per kelias dienas gali būti pakeistas Lenkijos produkcija.
R.Dargio nuomone, dėl to, kad Lietuvos politikai ir verslininkai nesikalba su Rusija vieningai, kenčia visa Lietuva
„Suprantu, kad Lietuvos eksporto dalis Rusijai nėra reikšminga, bet mums ta dalis yra labai svarbi ir didelė. Reikia suprasti vieną esminį dalyką – valstybės politikoje ekonominis stuburas yra vienas svarbiausių dalykų ir apie tai turėtų būti daugiausiai diskusijų. Ko trūksta dabar – politinėje Lietuvos diskusijoje su Rusija verslas beveik nedalyvauja. Sunku kalbėtis, kai šiandien kiekvienas esame palikti vieni savo srityse. Politikai kalba sau, verslas kalba sau, o pasekmes jaučia visa Lietuva“, - kalbėjo R.Dargis.
„Iš esmės mes neturime politikos Rusijos atžvilgiu. Vakar Maskvoje tuo dar labiau įsitikinau. Ambasada svarsto, kalbasi kaip reiktų elgtis, kaip reaguoti, kokia turėtų būti politika Rusijos atžvilgiu. Taigi tenka konstatuoti, kad jos tikrai nėra, deja“, - sakė pramonininkas.
Jo manymu, neverta tikėtis, kad ir Europos Sąjunga apgins Lietuvą nuo Rusijos.
„Pasitikėti, kad tik ES mus apgins nuo Rusijos, nėra labai sveika. ES šalys lygiai taip turi skirtingus santykius su Rusija, todėl tikėtis, kad kuris nors komisaras paskambins Rusijos valdžiai ir viską sutvarkys – nereikėtų“, - kalbėjo R.Dargis.
