Palyginti su praėjusių metų vasara, elektros kaina Lietuvoje išaugo 9 proc. Įprasta, jog vasaros metu neveikiant termofikacinėms elektrinėms, išauga importuojamos elektros poreikis. Dėl techninių priežasčių sumažėjus galimybėms importuoti elektrą, jos paklausą teko užtikrinti brangia šalies elektrinėse pagaminta elektros energija.
Įprastai importuojame daugiau kaip du trečdalius Lietuvoje suvartojamos elektros. Tačiau vasarą žymiai sumažėjo importuojamos elektros kiekis, nes buvo remontuojamos gretimų energetikos sistemų elektrinės ir elektros perdavimo linijos, turinčios didesnę įtaką elektros pralaidumams į Lietuvą. Smarkiai sumažėjus elektros importui, lietuviškiems elektros gamintojams teko dirbti kur kas daugiau.
„Stabilumą Lietuvos elektros sistemoje išlaikė išaugę lietuviškos elektros gamybos pajėgumai. Suprantama, vietinė šiluminių elektrinių generacija yra labai brangi, tačiau be jos kainos elektros biržoje galėjo sukilti dar labiau.
Nors elektros kainos vasarą ir pakilo, elektros suvartojimas, kaip įprasta šiam metų laikui, buvo mažesnis“, – sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos ir rinkos vystymo skyriaus vadovas Robertas Staniulis.
Prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo prijungtos elektrinės birželio–rugpjūčio mėn. pagamino beveik pusę šalyje suvartotos elektros energijos – 789 milijonus kilovatvalandžių.
Daugiausiai vasarą dirbo šiluminės elektrinės, generavusios 61 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Hidroelektrinių gamybos apimtys sudarė 27 proc., o vėjo jėgainės generavo 10 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Situaciją deficitinėje elektros sistemoje, kokia yra Lietuva, lemia padėtis aplinkinėse rinkose. Pavyzdžiui, Suomijoje rugpjūčio mėn. 17 proc. brangusi elektra lėmė 9 proc. didesnes elektros kainas Estijoje. Šis pokytis buvo juntamas ir Lietuvos bei Latvijos prekybos zonose.
„Trumpalaikiai kainų svyravimai elektros rinkoje yra įprastas reiškinys. Kur kas svarbiau vertinti vidutines elektros kainas ilgesnių laikotarpių kontekste. Per trejus metus nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pabaigos vidutinė elektros kaina biržoje Lietuvoje mažėjo nuo 16 ct/kWh iki 15,4 ct/kWh“, – teigia R. Staniulis.
Rugpjūčio mėnesio elektros rinkos apžvalga
Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje rugpjūtį buvo 17,7 centų už kilovatvalandę (ct/kWh, 51,31 EUR/MWh). Lyginant su liepos mėnesiu, elektra biržoje Lietuvoje brango 4 proc., o lyginant su 2012 m. rugpjūčio mėn., elektra pigo 5 proc.
Šios vasaros vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos prekybos zonoje buvo vos didesnė nei rugpjūtį – 17,9 ct/kWh. Lyginant su praėjusių metų vasara elektros kaina Lietuvoje išaugo 9 proc. Įprasta, jog vasaros metu nedirba termofikacinės elektrinės, todėl Lietuvoje išauga importuojamos elektros poreikis. Didžiausia – 18,9 ct/kWh – elektros kaina buvo birželio mėnesį.
Aukštas elektros energijos kainas tuomet lėmė dėl perdavimo galių ribojimų sumažėję elektros tiekimai iš Rusijos, Baltarusijos bei sumažėjusi estiškos elektros energijos pasiūla. Elektros paklausą teko užtikrinti brangia vietine Lietuvos ir Latvijos elektrinėse pagaminta elektros energija.
Rugpjūčio mėnesį scenarijus kartojosi: elektros kainos vėl augo dėl mažiau importuojamos elektros į Lietuvą ir Latviją. Be to, dėl technologinių priežasčių bei elektros perdavimo linijų remontų buvo sumažėjusios Estijos–Latvijos jungties perdavimo galios.
Atsižvelgiant į tai, kad tarpsistemine Estijos ir Latvijos jungtimi teka dalis į Baltijos šalis importuojamos rusiškos elektros, nepakankamos perdavimo galios tarp šių šalių ribojo elektros importą iš Rusijos į Latviją ir Lietuvą per Lietuvos–Baltarusijos jungtį. Dėl remontuojamų elektrinių Kaliningrade, rugpjūtį taip pat susitraukė elektros tiekimai iš Kaliningrado. Paskutinį vasaros mėnesį pigesnės elektros pasiūlą mažino ir lėčiau besisukusios vėjo jėgainės. Dėl ramesnių orų jos pagamino 15 proc. mažiau elektros nei liepą.
Visą vasarą Latvijos elektros energijos kainos buvo tokios pačios, kaip ir Lietuvos elektros kainos biržoje. Šį kainų vienodumą lėmė pakankamos elektros perdavimo galios tarp Lietuvos ir Latvijos, leidžiančios neribotą prekybą tarp abiejų valstybių.
Taip pat suveikė svarbus, kainas išlyginęs faktorius – Latvijos startas „Nord Pool Spot“ elektros biržoje, š. m. birželio 3 d. Tuo tarpu labiausiai nuo Lietuvos nutolusioje trečioje Baltijos valstybėje – Estijoje vasarą buvo 12 proc. mažesnė elektros kaina nei Lietuvoje ir Latvijoje.
Estijoje daug elektros pagaminama iš skalūnų, per Estijos–Suomijos jungtį „Estlink“ Estiją pasiekia pigi skandinaviška elektra, be to, tarp Estijos ir Latvijos trūksta elektros perdavimo galių ir pigi elektra negali patekti į Latviją ir Lietuvą. Dėl šių priežasčių elektros energijos kaina Estijos prekybos zonoje dažnai yra žemesnė nei Lietuvoje ir Latvijoje.
Lyginant rugpjūčio mėnesio prekybos apimtis Lietuvos prekybos zonoje su birželio ir liepos mėnesių prekybos duomenimis, 20–30 proc. sumažėjo prekybos apimtys biržoje. Rugpjūtį dėl sumenkusių elektros perdavimo galių mažėjo elektros energijos importas.
Jį keitė augusi elektros gamyba Lietuvoje ir Latvijoje. Tačiau čia pagaminta elektra dažniausiai prekiaujama ne biržoje, o dvišalėmis sutartimis. Sumenkus biržoje prekiaujamos importuojamos elektros apimtims, susitraukė ir biržos prekybos apimtys.
Lietuvos energetikos sistemos darbas
2013 m. rugpjūtį Lietuvos vartotojams iš elektros perdavimo tinklo patiekta 2 proc. daugiau nei liepą, 780 milijonų kilovatvalandžių (780 GWh) elektros energijos. Pastarąjį mėnesį daugiau kaip trečdaliu padidėjo elektros energijos generacija didžiosiose Lietuvos elektrinėse.
Prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo prijungtos elektrinės paskutinį vasaros mėnesį pagamino beveik pusę šalyje suvartotos elektros energijos – beveik 360 milijonų kilovatvalandžių (360 GWh).
