„Susitikimo metu buvo svarstyti bendro intereso projektai, dujų terminalai, dujotiekiai, elektros tiekimo tinklai. Lietuva yra puikus pavyzdys, jog investicijos į infrastruktūrą yra būtini, siekiant energetinės nepriklausomybės, arba galvojant apie geresnes elektros, dujų, naftos kainas ateityje“, - penktadienį kalbėjo G.Oettingeris.
Neformaliame susitikime nemažai dėmesio ir laiko buvo skirta ES išorės energetikos politikai, kuri yra ypač svarbi Lietuvai dėl jos įnoringos didelės kaimynės, iš kurios šiuo metu perkamos visos šalyje vartojamos gamtinės dujos.
„Kalbėjome, kaip formuoti santykius su Norvegija, Alžyru, Rusija, OPEC šalimis. Jei rengtume bendras pozicijas dėl to, kaip formuoti mūsų išorės santykius, tai atitiktų mūsų visų interesus“, - sakė energetikos komisaras.
Neatmeta, kad ES galėtų finansuoti „Amber Grid“ akcijų išpirkimą
G.Oettingeris neatmetė, jog Europos Sąjunga (ES) svarstytų galimybę finansuoti dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ akcijų išpirkimą. Akcijas iš Rusijos „Gazprom“ ir Vokietijos „E.ON“ kitais metais išpirktų Lietuvos Vyriausybė, kuri įgyvendina Trečiąjį ES energetikos paketą.
„Sudarydami biudžeto programą europos infrastruktūros tinklų priemonei nuo 2014 iki 2020 metų, turime bendrojo finansavimo galimybių, taigi viską derindami su Europos Parlamentu ir Taryba, tikimės, kad tas biudžetas bus patvirtintas iki metų pabaigos ir tokiu būdu turėsime bendrojo finansavimo priemonę“, - atsakydamas į klausimą, ar Lietuva gali tikėtis ES finansinės paramos, išperkant magistralinius dujų vamzdynus, penktadienį Vilniuje žurnalistams sakė G.Oettingeris.
Pasak kai kurių šaltinių, tai buvo diplomatinis eurokomisaro atsakymas, kuriuo jis nepaneigė galimybės padėti Lietuvai išpirkti „Amber Grid“ akcijas.
Įgyvendinant trečiąjį ES energetikos paketą, nuo „Lietuvos dujų“ šių metų liepos pabaigoje atskirta įmonė „Amber Grid“, iš kurios „Gazprom“ turės pasitraukti iki kitų metų lapkričio, rašo BNS.
Paketas numato, kad dujų tiekimo, skirstymo ir perdavimo veiklų negali kontroliuoti tie patys savininkai. Todėl tikėtina, kad Vyriausybė, kaip jau skelbta anksčiau, išpirks Rusijos ir Vokietijos koncernų valdomas „Amber Grid“ akcijas, tačiau šalys turės susiderėti dėl jų kainos.
Rusijos „Gazprom“ valdo 37,06 proc., Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ - 38,9 proc., Energetikos ministerija - 17,7 proc. „Amber Grid“ akcijų.
J.Neverovičius išsakė poziciją dėl „Gazprom“ reikalavimų
Tuo tarpu Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius išsakė savo poziciją dėl „Gazprom“ reikalavimų, kurie pastaruoju metu neduoda ramybės šalies politikams bei energetikams.
„Mes matome, ką reikia padaryti, matome neadekvačią kainą už dujas, siūlome labai realių alternatyvų, kaip spręsti problemas ir raginame juos elgtis taip pat konstruktyviai. Nenorėčiau komentuoti tų vertinimų, kurie yra gal kiek ankstyvi. Iš Vyriausybės pusės mes siekiame tikslų. Ir [energetinių išteklių] diversifikavimo, ir kuo greičiau sumažinti [dujų] kainą. Mes nuo to nesitrauksime“, - sakė J.Neverovičius.
