Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius paleido raketą, o ji, nelaboji, pataikė į ežerą. Smūgio būta tokio stipraus, kad jis ne tik ežere išmušė žuvis, bet ir pakrantėje išdaužė vasarnamių langus, sukėlė tarp poilsiautojų paniką.
Tragikomiškas įvykis per karines pratybas Lvovo srityje įvyko prieš kelias dienas. O Lietuvos verslininkai, ieškantys verslo ryšių Ukrainoje, jau seniai jaučia sunkią V.Janukovyčiaus komandos leteną.
Valdžios centralizacija, korupcija, neskaidri teismų sistema, sustojusios reformos. Aukščiausiuose valdžios sluoksniuose – V.Janukovyčiaus šeimos draugai. Beje, rašydama apie juos ir vengdama nemalonumų, Ukrainos žiniasklaida žodį „šeima“ paprastai rašo kabutėse.
Su tokia realybe susiduriantys Lietuvos verslininkai priversti rinktis – arba mokėti „otkatus“, arba trauktis iš šios šalies.
Įrangos iki šiol nenupirko
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Labiausiai jie išryškėja energetikos srityje.
Rugpjūčio pabaigoje Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) lankėsi Ukrainos energetikos ir anglių pramonės ministerijos atstovai.
Per vizitą ukrainiečiai apžiūrėjo IAE objektus, kuriuose šiuo metu atliekami ir ateityje bus vykdomi išmontavimo darbai, susipažino su išmontuojamos įrangos pardavimo procesu, įvertino išmontuojamos įrangos mastus ir galimybes panaudoti IAE nereikalingą įrangą ir atsargines dalis Ukrainos atominių elektrinių poreikiams.
Atrodytų, kad netrukus turėjo būti sudarytas sandoris. Juk Lietuvai būtų naudinga išmontuojamą įrangą parduoti brangiau nei metalo laužas, o Ukraina gautų atsarginių dalių. Bet koją pakišo Ukrainoje išvešėjusi korupcija.
Iki šiol IAE negali išmontuoti nereikalingos įrangos, nes Ukraina jos neperka. Verslo partnere turėjusi tapti valstybė tokią pat įrangą gerokai aukštesnėmis kainomis įsigyja iš kitų šalių.
Šiomis dienomis IAE generalinis direktorius Darius Janulevičius lankosi Ukrainoje mėgindamas išspręsti problemas, su kuriomis parduodama nereikalingą įrangą susiduria Lietuva. Jis atsisako komentuoti susidariusią padėtį.
Ukrainai delsiant, kenčia ir IAE specialistai – įrangos išmontavimo darbai nevyksta ir jie negauna uždarbio.
Darbai vėluoja jau pusmetį
Ukrainoje nusvilo ir ne pirmą dešimtmetį skaičiuojanti įmonė „Specialus montažas-NTP“, kuri įgyvendino sudėtingiausius projektus ne tik IAE, bet ir Slovakijoje, Bulgarijoje.
Balandį „Specialus montažas-NTP“ gavo NAEK „Energoatom“ iš Ukrainos pasiūlymą vienoje šios valstybės atominių elektrinių atlikti įrangos remontą. Prieš tai daugiau nei metus vyko derybos, dokumentų derinimas. Tam Lietuvos įmonė išleido milžiniškus pinigus.
Remonto darbus ketino atlikti „Specialaus montažo-NTP“ ir vienos didžiausių pasaulyje Prancūzijos transporto ir energetikos bendrovės „Alstom“ konsorciumas.
Sutartis pasirašyta, bet ukrainiečiai konsorciumui jau pusmetį nesuteikia leidimo atlikti darbus, o „Specialus montažas-NTP“ patiria didžiulių nuostolių, nes darbui Ukrainoje samdė geriausius atominės energetikos specialistus. Dėl to, kad ukrainiečiai nesilaiko sutarties sąlygų ir neįsileidžia tarptautinio konsorciumo atstovų, kenčia ir Lietuvos vardas.
Kreipsis į teismą Londone?
Toks delsimas kelia įtampą ir pačioje Ukrainoje, nes anksčiau kitoje atominėje elektrinėje neatlikus panašių įrangos remonto darbų, ji paprasčiausiai sudegė ir šalis patyrė milžiniškų nuostolių.
Prieš kelias dienas „Specialaus montažo-NTP“ vadovai kreipėsi į Ukrainos energetikos ir anglių pramonės ministrą Eduardą Stavickį, informuodami jį apie laužomą sutartį ir įspėdami, kad tai apskritai griauna dviejų šalių bendradarbiavimą energetikos srityje. Tačiau atsakymo dar nesulaukė.
Jei reikalai į gerąją pusę nesikeis, „Specialus montažas-NTP“ žada kreiptis į Londono arbitražo teismą.
Dėl sutarties - ieškinys
Ne paslaptis, kad V.Janukovyčiaus administracija teismus naudoja kaip įrankį susidoroti su nepatinkančiais asmenimis ar verslo subjektais. Taip nutiko aršiausiai jo oponentei Julijai Tymošenko, daugybei deputatų.
Į Ukrainos teismų mėsmalę pakliuvo ir „Specialus montažas-NTP“. Teisme atsidūrė ieškinys, kad galiojanti sutartis su NAEK „Energoatom“ būtų nutraukta.
Neaišku nei kas to ieškinio autorius, nei kuo grindžiamas reikalavimas nutraukti sutartį.
Kritikos strėlių - daugybė
Energetika – tik viena sritis, kurioje korupcijos ryšiai siekia aukščiausius Ukrainos valdžios postus.
„Lietuva perka elektros energiją iš Rusijos. Ateityje galėtume pirkti ir iš Ukrainos. Ši šalis Lietuvai energetikos srityje tikrai įdomi. Tačiau energetika Ukrainoje – po V.Janukovyčiaus parankinių letena“, - įsitikinęs vienas pavardės prašęs neskelbti Lietuvos verslininkas.
Anot jo, Ukrainoje pagaliai į ratus kaišiojami ne tik energetikos įmonėms iš Lietuvos, bet ir tarptautinėms kompanijoms.
„Nekalbu apie žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, mokesčių sistemos negeroves. Užtenka pažvelgti į energetiką, kad suprastum, su kokiomis kliūtimis priversti susidurti verslininkai, sumanę investuoti šioje šalyje. Kas ims viršų ateityje – vienos šeimos interesai ar demokratija? Deja, į Europos Sąjungą besiveržiančioje valstybėje demokratijos bent jau energetikos srityje nedaug“, - įsitikinęs verslininkas.
Dėl to, kad verslo aplinka neprognozuojama ir klesti korupcija, kai kurie stambūs Lietuvos verslininkai jau atsisakė planų investuoti Ukrainoje. Vilniuje vasario mėnesį lankęsis V.Janukovyčius kvietė investuoti į jo šalį, tačiau verslas kol kas linkęs palaukti geresnių laikų vienoje didžiausių Europos valstybių.
Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža neslėpė, kad verslo klimatas Ukrainoje visada buvo prastas ir negerėja. Ukrainą pasaulinės finansų institucijos reitinguoja labai žemai. Deja, tie pažymiai negerėja.
Vėliavos – tik per šventes
Spalio 4-ąją Seime vyko Lietuvos ir Ukrainos draugystės dienai skirti renginiai. Akcijos metu Gedimino prospektu į Katedros aikštę nuneštos įspūdingo dydžio Lietuvos ir Ukrainos vėliavų juostos, sujungtos į širdies simbolį.
Tačiau tikrovė yra gerokai niūresnė. Dar pavasarį Ukrainoje investavę Lietuvos verslininkai skundėsi verslą stabdančiomis biurokratinėmis kliūtimis valstybės sektoriuje. Nors Ukrainos pusė pripažino, kad tokios problemos egzistuoja, iki šiol nieko nenuveikta, kad jos būtų išspręstos.
Nors Lietuvą nuo Ukrainos skiria palyginti nedidelis atstumas, 2011-aisiais ši šalis tarp visų Lietuvos prekybos partnerių pagal prekybos apyvartą buvo tik 14 vietoje, pagal eksportą – 12 vietoje, o pagal importą – 19 vietoje.
Vis dėlto Lietuvos politikai deda daug pastangų siekdami bendradarbiauti su Ukraina. Tik verslininkai tuo abejoja: ar nesulauks Lietuva iš Ukrainos antausių, kokius dabar gauna iš Rusijos?
