„Jei jungtys su Švedija ir Lenkija veiktų jau dabar, tai šiandieninė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje galėtų būti 1,8 cento už kilovatvalandę mažesnė, o metinė nauda Lietuvai siektų iki 180 mln. litų per metus“, – sako Daivis Virbickas, elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Vienintelė elektros jungtis šiuo metu jungianti Baltijos valstybes ir Suomiją yra „Estlink“. Sparčiai vykdomi tarptautiniai elektros jungčių projektai „NordBalt“ su Švedija ir „LitPol Link“ su Lenkija sujungs elektros infrastruktūrą su kaimyninėmis Vakarų ir Šiaurės Europos šalimis.
Pirmieji naudą pajusti turėtų didžiausi elektros vartotojai, t.y. pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonės, kurioms tenka apie 70 proc. suvartojamos šalyje elektros. Pirkdami elektrą didelėje elektros biržoje, jie, tikėtina, sumažintų savo energijos išteklių kaštus.
„Pradėjus šių tarptautinių elektros jungčių eksploataciją 2015-ųjų metų pabaigoje Lietuva taps geriausiai sujungta elektros energetikos sistema visame regione. Techninės galimybės parsisiųsti elektros į Lietuvą padidės daugiau nei dvigubai, o bendrai Baltijos šalyse – daugiau nei 60 proc.“, –sakė D.Virbickas.
Elektros perdavimo sistemos operatoriaus skelbiamoje elektros rinkos rugsėjo mėnesio apžvalgoje sakoma, kad dėl stipriai sumažėjusių tarpsisteminių elektros perdavimo pralaidumų rugsėjo mėnesį elektros kaina biržoje kilo vidutiniškai 20 proc. Tarptautinės jungtys su Lenkija ir Švedija, tikėtina, sumažins didmeninės elektros kainos svyravimus Lietuvoje.
D.Virbickas atkreipė dėmesį, kad paskaičiavimai yra atlikti naudojant rinkos modeliavimo mechanizmą, kuris remiasi šiandieninėmis dujų kainomis Europos šalyse ir šiuo metu veikiančių elektrinių Baltijos jūros regiono valstybėse pajėgumais. Ateityje elektros kainos regione priklausys ir nuo anglies dvideginio emisijos leidimų kainų, atsinaujinančių išteklių integracijos bei kitų faktorių, darančių įtaką regiono elektros rinkai.
Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje rugsėjį buvo 21,4 centų už kilovatvalandę (ct/kWh, 61,99 EUR/MWh). Lyginant su rugpjūčio mėnesiu, elektra biržoje Lietuvoje brango 21 proc.
Rugsėjo mėnesio paaugusių kainų elektros biržoje priežastys – konkurencingos vietinės generacijos trūkumas Lietuvoje ir Latvijoje. Tuo pat metu elektros importo galimybės mažėjo dėl elektrinės Karaliaučiuje bei elektros perdavimo linijų remontų kaimyninėse Rusijos, Estijos ir Latvijos energetikos sistemose.
Rugsėjo mėnesį, palyginus su rugpjūčiu, vidutinė Estijos–Latvijos jungties perdavimo galia sumažėjo 17 proc. nuo 731 MW iki 608 MW. Dėl šios priežasties rugsėjį 13 proc. susitraukė „Nord Pool Spot“ biržos į Latviją ir Lietuvą nukreipiamos pigesnės skandinaviškos ir estiškos elektros apimtys.
Dėl Karaliaučiuje vykdytos šiluminės elektrinės remontų sumenkęs elektros energijos eksportas iš Karaliaučiaus į Lietuvą dienos metu paprastai neviršijo 200 megavatų (MW). Dėl ribotų elektros perdavimo galių tarp Baltijos šalių rugsėjį, palyginus su rugpjūčiu, tiekimo galimybės į Baltijos šalis per Lietuvos–Baltarusijos jungtį sumažėjo 30 proc. ir dažnomis dienos valandomis buvo visiškai ribojamos.
Sumenkus elektros importo galimybėms, didelę įtaką elektros kainų svyravimams biržoje darė didžiųjų Lietuvos ir Latvijos gamintojų generacijos pokyčiai bei pakitusi vėjo generacija, kuria prekiaujama Lietuvos prekybos zonoje.
Žemiau esančiame paveikslėlyje pateikiama vidutinių paros prekybos kiekių ir kainų „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje pokyčiai 2013 m. rugsėjį.
