„Jeigu į Lietuvą ateitų koks nors prekybos centras ar baldų gamybos kompanija, būtų buvę paprasčiau, tačiau šiuo atveju taip nebuvo: reikėjo priimti daugybę teisės aktų, derėtis, bendrauti su gyventojais, kurie priešinosi, ir mes pasirodėme išties prastai. Bijau būti blogu pranašu, bet visko gali būti, kad ir japonų kompanija „Hitachi“ gali sekti amerikiečių pavyzdžiu. Skirtumas tik tas, kad japonų kantrybė didesnė, jie laukia dar ilgiau“, - sakė G.Nausėda.
Liberalas Eligijus Masiulis svarstė: „Kas gali paneigti, kad viena iš „Gazprom“ sąlygų derantis su Lietuva buvo ta, kad jokių „ševronų“ čia nebūtų, nes iki šiol niekaip nepavyksta paviešinti Vyriausybės ir „Gazprom“ derybų protokolų. „Chevron“ naujosios technologijos yra alternatyva tradicinėms „Gazprom“ dujoms“.
G.Nausėdai labiausiai apmaudu, dėl to, kad pasimetėme tarp noro sužinoti, kokių išteklių turime, ir ambicijų bei reikalavimų investuotojui.
„Teoriniai skaičiavimai apie skalūnų dujų ir naftos išteklius Europos šalyse nerodo stebuklų Lietuvoje. Greičiausiai nedidelių išteklių yra, bet mes praleidome puikią progą sužinoti, kiek ir ko turime. O gal tų išteklių visai nėra? Tai žinodami mes padėtume tašką. Dabar su klaustuku teks gyventi dar ilgai, jau nekalbant apie suduotą smūgį Lietuvos investiciniam patrauklumui.
Bėda, kad mūsų investicinis patrauklumas požymių, viliojančių investuotojus lyg muses, beveik neturi. Dabar, užuot padėję investuotojams, netrukdę jiems, mes pasirodėme prastai. Ir dar toje srityje, kuri mūsų energetinei nepriklausomybei ypač svarbi“, - LRT laidoje kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas.
Tuo metu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas dėl pasitraukusios „Chevron“ didelės bėdos nemato. Jis siūlo pažiūrėti į Lenkiją: iš šios valstybės taip pat pasitraukė didelė skalūnų paieškos kompanija. Tuomet lenkai įsteigė savo kompaniją, kurioje 75 proc. akcijų turi valstybė. „Mes galime taip pat padaryti“, - siūlė Seimo narys.
Į tai G.Nausėda atrėmė: „Įvertinkime, ar mes su savo patirtimi, technologiniais gebėjimais galėsime atlikti tai, ką galėjo padaryti „Chevron“? Tam reikalingos ir didelės investicijos. Ar mes pinigų per daug turim? Galime ir atominę pasistatyti, jeigu „Hitachi“ pasitrauks?“
