Situacijos – skirtingos
Kompanija „Chevron“ žadėjo investuoti Lietuvoje bent 80 milijonų litų. Ir tai tik – į žvalgymo darbus. Tai dvigubai daugiau nei surinkome mokesčių iš naftos gavybos praėjusiais metais. Nors nafta Lietuvoje siurbiama beveik 20 metų, nei viena kompanija nebuvo pasižadėjusi iškart skirti tokią sumą paieškai.
Apkritai, iš visų išteklių, esančių Lietuvoje, pernai mokesčių išspaudėme 55 milijonus litų.
Lenkijoje kompaija „Chevron“ skalūnų dujų pradėjo žvalgyti 2009 metais, o pirmieji kiekiai išpumpuoti tik šių metų liepą.
Mažai kas nustebtų, jei išpumpuojami dujų kiekiai Lenkijoje netenkintų „Chevron“ ir jie pasitrauktų iš kaimyninės šalies. Kaip tai padarė trys kompanijos - „Exxon Mobile“, „Talisman Energy“ ir „Marathon oil“.
Lenkijos Vyriausybė, siekdama, kad taip nepasielgtų ir „Chevron“ suskubo gerinti sąlygas kompanijai, pavyzdžiui, suteikė leidimą gręžti didesniame gylyje.
Tačiau „Chevron“ Lenkijoje investavo jau dešimtis milijonų eurų. Tiek Lenkijos Vyriausybei, tiek amerikiečių kompanijai šįmet jau teko neigti gandus, kad „Chevron“ gali nutraukti darbus Lenkijoje. Tačiau net jei taip ir atsitiktų, lenkai džiaugtųsi investicijomis.
Beje, apie būsimas investicijas į skalūnų dujų verslą paskelbė Lenkijos Vyriausybė. Ji pažadėjo, kad iki 2020 metų bus investuota 15,5 milijardų eurų.
Investuotojus sutiko skirtingai
Tačiau iš Lietuvos valdžios pusės neteko girdėti, kad valstybė žada prisidėti prie skalūnų dujų paieškos.
Panašu, kad dalis politikų Lietuvos neatskyrė skalūnų dujų žvalgybos nuo gavybos. Iki pirmųjų kubinių metrų dujų kompanijai būtų tekę nemažai investuoti.
Buvęs Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra minėjęs, kad vienas gręžinys kainuotų 4-5 mln. JAV dolerių, o visi tyrimai atsieitų 250 mln. JAV dolerių.
Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoe, tiek ir JAV netrūksta protestų prieš skalūnų dujų žvalgytojus. Tačiau vietos valdžios reakcija šiose šalyse, švelniai tariant, skirtinga.
Kai šių metų gegužę „Chevron“ atidarė jau ketvirtą žvalgybos aikštelę Lenkijoje, šalia Gmina Goscieradow miestelio, meras Janas Filipczakas sakė: „Tokios didelės investicijos padarys teigiamą poveikį bendruomenės gyvenimui, nes bus sukurta naujų darbo vietų“.
Miestelio meras puikiai žino, kad dalis jo rinkėjų nepritarė skalūnų dujų žvalgybai. Tačiau sukurtos darbo vietos provincijoje jam pasirodė svarbiau.
Persikelkime į Lietuvą. „Neapgausite žmonių, nes jie ne kvaili“, - taip šių metų vasarį Tauragės rajono meras Pranas Petrošius pasitiko bendrovės „Chevron Exploration & Production Lietuva“ generalinį direktorių Gilbertą Ankenbauerį.
„Chevron” kompanija buvo laimėjusi konkursą žvalgytis skalūnų dujų Tauragės rajone.
Išėjo be kaltinimų
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pareiškė, kad „Chevron“ pasitraukė dėl užstato, kurio nesumokėjo. Esą antra pagal dydį JAV energetikos kompanija galėjo siekti, jog šis mokestis jai bus grąžintas, jei Lietuvos neras skalūnų dujų.
Ką reiškia kompanijai „Chevron“ sėkmės mokestis Lietuvoje? Ar tikrai kompanija, praėjusiais metais gavusi 26 milijardus JAV dolerių pajamų, o investavusi 34,2 milijardus JAV dolerių, išsigando, kad nebus grąžintas užstatas Lietuvoje?
„Chevron“ vardas Lietuvoje buvo įvairiai minimas ir vertinamas pusantrų metų. Kritika, įtarinėjimai ir kaltinimai liejosi beveik iš visų pusių – vietos gyventojų ir politikų, Seimo, nevyriausybinių organizacijų, žemės gelmių specialistais save vadinančių žmonių.
Kompanija pasirinko nuosaikią taktiką ir į ginčus iš esmės nesivėlė. Apsiribota kelių svečių pakvietimų iš JAV universitetų, kurie Lietuvos visuomenei bandė sakyti, kad skalūnų dujų žvalgyba gali būti saugi ir naudinga.
Kompanija su planais Lietuvoje ieškoti dujų atsisveikino irgi diskretiškai, nieko neapkaltinusi. Tik paminėjusi besikeičiančius įstatymus, mokesčių bazę.
Galbūt „Chevron“ dar čia sugrįš, kai bus sutikta bent jau taip, kaip kaimyninėje Lenkijoje.
