Trečiadienį Vyriausybėje vykusiame uždarame Vyriausybės pasitarime Ministrų kabineto nariams buvo pristatyta švedų parengta Baltijos elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su Vakarais studija bei jau įvykusių specialistų derybų dėl VAE rezultatai. Pasak premjero, joks memorandumas šiuo klausimu nepasirašytas.
„Šiandien buvo išsakyta pozicija, kad toliau turi vykti pokalbiai tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos energetikos įmonių, kad bus stengiamasi lapkričio pradžioje ministrų pirmininkų tarybos posėdyje įtraukti šitą klausimą ir aš maždaug pristatysiu viziją, kokia tai turėtų būti, netgi gal ir bendra, Baltijos valstybių energetikos strategija. Taip pat šiandien buvo pristatyta sinchronizavimo studija, kurią baigė Švedija“, – žurnalistams sakė premjeras.
Jis patikslino kalbąs apie bendrą Baltijos energetikos rinkos kūrimą, į ją įtraukiant Lenkiją. Tačiau, remiantis studija, norint sinchronizuoti su Vakarais, reikės dar vienos, 400 kilometrų ilgio elektros jungties per Lenkiją.
„Tai tikrai bus labai didelis darbas dirbant kartu su Lenkija, nes tame regione nėra nė vienos Lenkijos pramonės įmonės“, – sakė A.Butkevičius.
Klausiamas, ar būtų galima sinchronizuoti Baltijos šalių elektros energijos sistemas su Europa, jeigu būtų statoma tokia galinga AE, kokia siūlyta iki šiol, A.Butkevičius kaip trūkumą įvardijo tai, kad studijoje nevertintas AE projektas dėl sinchronizavimo su Vakarais.
Esą taip nutiko, nes tokia užduotis nebuvo suformuluota.
„Bet galiu atsakyti iš specialistų išsakytų minčių (nes uždaviau analogišką klausimą), kad tai yra įmanoma, bet, savaime suprantama, turi būti garantuotas elektros energijos tiekimas į Lietuvą iš Vakarų pusės, jei atominis reaktorius būtų sustabdytas. Tai priklausytų rezervo garantija nuo reaktoriaus galingumo“, – atsakė A.Butkevičius.
Pasiteiravus, ar studijoje numatyta, kad Lietuva galėtų apsieiti be savo stiprių elektros gamybos šaltinių ir taip sinchronizuoti sistemą su Vakarais, A.Butkevičius kalbėjo, kad yra išnagrinėti keli variantai, „bet yra ir be papildomos elektros energijos generacijos numatyti variantai, įvertinus kaimynines šalis“.
„Bet vienas pagrindinis keliamas klausimas – Baltijos šalių integracija su Vakarų Europos tinklais“, – pakartojo ministras pirmininkas.
„Pagal specialistų išvadą, galima būtų statyti ir tokio galingumo reaktorius, bet, pasak specialistų, kuo galingesnis rektorius, savaime suprantame, keliami papildomi reikalavimai, kurie turi būti įvertinti skaičiuojant sinchronizavimo išlaidas į Vakarus. Bet yra toks tikslas“, – pridūrė jis.
Išsamesnis sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais galimybių studijos rezultatų ir bendro trijų Baltijos valstybių savarankiškos elektros energijos gamybos klausimų bei siūlomų tolesnių žingsnių pristatymas trečiadienį numatytas Energetikos ministerijoje.
Pristatyme dalyvaus energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas ir „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
Skelbta, kad Visagino AE projekto vertė siekia 17 mlrd. litų. Lietuvos dalis esą sudarys apie 6 mlrd. litų. Planuota, kad jėgainės statybos prasidės 2015 metais, o veikti elektrinė pradės 2020-2021 metais.2011 m. gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukus Lenkijai joje toliau dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija ir strateginis investuotojas – Japonijos „Hitachi“.
Estai demonstruoja vis atsargesnį požiūrį į projektą ir negarantuoja, kad dalyvaus jį įgyvendinant. Todėl Lietuvos politikai ėmė aktyviau dairytis į Lenkijos pusę. Ją gali būti stengiamasi įkalbėti grįžti į branduolinį projektą.
