Pagal Europos Komisijos direktyvą dėl išmetamų teršalų iki 2016-ųjų visos šalies šilumos gamybos įrenginiai turi ženkliai sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį. Iki nustatyto termino neįvykdžius šių sąlygų, tektų mokėti baudas arba visiškai sustabdyti kai kurių šilumą gaminančių įrenginių darbą.
Trečiadienį Vilnius tarybai svarstant galimus šios problemos sprendimo būdus, valdančioji koalicija su meru Artūru Zuoku priešakyje ir opozicijoje esančios partijos matė kardinaliai skirtingus šios problemos sprendimo būdus.
A.Zuokas teigė, kad bendrovei „Dalkia“ nesiėmus skubių papildomų investicijų į Vilniaus šilumos ūkį, gyventojai liks be šilumos, kai tuo tarpu opozicinės partijos buvo įsitikinusios, kad investicijos į sostinės šilumos gamybos įrenginius turi būti atliktos pagal ankstesnius savivaldybės ir bendrovės „Dalkia“ susitarimus.
Remdamasi 2002-aisias sudaryta sutartimi, opozicija tvirtino, kad šilumos tinklų nuomotojo investicijos, neviršijančios 50 proc. remontuojamo daikto vertės, baigiantis sutarčiai turėtų būti parduotos savivaldybei už vieną litą. Opozicinės partijos matė ir kitą lėšų šaltinį šiluminių elektrinių modernizacijai. Pasak jų, šias investicijas galima atlikti iš dabartinio šilumos tarifo dedamosios.
Anot tarybos nario, ilgamečio Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus Broniaus Cicėno, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), dar 2011-aisiais tvirtindama šilumos Vilniuje kainą, 216 mln. litų paskyrė investicijoms, tačiau „Vilniaus energijos“ investiciniame plane joms tėra skirta 116 mln. litų., todėl likę pinigai turėtų būti panaudoti azoto junginių išmetimui mažinti.
Tačiau A.Zuokas šią galimybę atmetė ir tvirtino, kad visas sutartyje numatytas investicijas „Dalkia“ jau yra atlikusi ir nauji projektai turi būti finansuojami atskirai.
„Opozicijos atstovai klaidina ir meluoja gyventojams. VKEKK dalyvavo posėdyje ir aiškiai atsakė tiems, kurie, be abejo, norėjo girdėti, kokios buvo investicijos ir kaip jos buvo panaudotos. Visas investicijas, kurias atlieka „Vilniaus energija“, kontroliuoja VKEKK, netgi ne Vilniaus miesto savivaldybė ar Vilniaus miesto taryba. Taigi šiuo atveju yra jų oficialus patvirtinimas, kad visi įsipareigojimai yra įvykdyti pagal sutartį“, – sakė A.Zuokas.
Po užsitęsusių diskusijų miesto taryba vis dėlto nepritarė projektui, kuriuo „Vilniaus energija“ į sostinės šilumos gamybos įrenginius investuotų papildomus 72,5 ml. litų, o pasibaigus Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarčiai, šios investicijos būtų perimtos už likutinę vertę.
Vilniaus politikai nutarė sudaryti darbo grupę, kuri per porą savaičių turės pateikti naują pasiūlymą, kaip patenkinti EK taršos mažinimo reikalavimus ir išvengti ženklių investicijų iš vilniečių kišenės.
Sprendimu nepatenkintas Vilniaus meras priminė, kad vėluojant įgyvendinti EK direktyvą, pagal Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos departamento raštą savivaldybė nuo 2014-ųjų mokės 6,4 mln. litų siekiančią baudą, o nuo 2016-ųjų sostinei teks nutraukti dalies šiluminių elektrinių eksploataciją.
