Žaisti laisvoje elektros rinkoje Lietuva nepasiruošusi

Neįprastai aukštos elektros kainos laisvojoje rinkoje verslininkams ir tiekėjams kelia nerimą. Gamyklų vadovai baiminasi, kad kitais metais jiems už elektrą mokėti teks gerokai brangiau. O tai neišvengiamai padidins gaminių savikainą.

Vienas didžiausių elektros vartotojų Lietuvoje – „Akmenės cementas” – dėl nuolatinio jos brangimo vis sunkiau gali konkuruoti su kitų šalių gamintojais.<br>G.Šiupario nuotr.
Vienas didžiausių elektros vartotojų Lietuvoje – „Akmenės cementas” – dėl nuolatinio jos brangimo vis sunkiau gali konkuruoti su kitų šalių gamintojais.<br>G.Šiupario nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis

Oct 17, 2013, 6:00 AM, atnaujinta Feb 21, 2018, 2:32 AM

Trečiadienį „Nord Pool Spot” biržos Lietuvos zonoje elektros kainai pasiekus absoliutų rekordą, gamintojai puolė domėtis, kiek už ją jiems teks mokėti kitąmet.

Mat didieji vartotojai kas metus ar dažniau pasirašo fiksuotųjų kainų sutartis.

Nors Lietuvos gamintojai už elektrą moka kone didžiausią kainą visoje ES, kitąmet ji dar labiau pakils, todėl reikės branginti produktus.

Vis sunkiau konkuruoti

„Vienai tonai pagaminti mums reikia 135 kilovatvalandžių. Taigi bent šiek tiek pabrangus elektrai didėja ir cemento savikaina.

Mums ji brangsta, o mūsų konkurentams – ne”, – „Lietuvos rytui” sakė vienos didžiausių elektros vartotojų Lietuvoje bendrovės „Akmenės cementas” vadovas Artūras Zaremba.

Šią vasarą ir rudenį sparčiai kilusios kainos privertė jį gerokai sunerimti. A.Zaremba tvirtino, kad nors elektra ir brangsta, cemento kainos kelti gamykla negali. Nes tiek Rytuose, tiek Vakaruose konkurencija tarp cemento gamintojų yra didelė.

„Brangstanti elektra nedaro mūsų konkurencingų. O tai vyksta kiekvienais metais po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo”, – sakė A.Zaremba.

Baiminasi dėl ateities

140 milijonų kilovatvalandžių per metus suvartojanti cemento gamykla elektrą perka iš latvių tiekėjų. Pasirašyta fiksuotosios kainos sutartis, tačiau ji netrukus baigsis.

„Žiūrime su nerimu ir laukiame, kokios kainos bus kitąmet, nes už elektrą mokame dideles sumas, esame vienas didžiausių vartotojų Lietuvoje”, – teigė „Akmenės cemento” vadovas.

Keista sutartis su kaimynais

Elektros kainos Lietuvos rinkoje pradėjo labai kilti šių metų vasarą ir tai tęsiasi iki šiol.

Elektros rinkos operatoriaus „Litgrid” atstovai teigė, kad tai susiję su techninėmis priežastimis – Kaliningrade remontuojami elektrinės blokai.

O iš Estijos pigesnė elektra negali patekti dėl menko pralaidumo. Bet rusiškos elektros pardavėjai sako, kad taip daroma dirbtinai mažinant konkurenciją.

Pasak rusiška elektra prekiaujančios bendrovės „Inter RAO Lietuva” elektros pardavimo plėtros direktoriaus Edvardo Važgėlos, pigesnės elektros galima laisvai įsigyti iš Rusijos transportuojant ją per Baltarusiją.

Ten esą nėra jokių techninių problemų. Tačiau rusiškos elektros atsisakoma pagal naująją tvarką, dėl kurios susitarė Latvijos, Estijos ir Lietuvos elektros sistemų operatoriai.

Pagal kovo mėnesį pasirašytą susitarimą svarbiausi yra Baltijos šalių elektros gamintojai: pirmiausia energija perkama iš jų, o į kainą neatsižvelgiama.

Vartai vos prasivėrė

Beje, vakar vartai jau šiek tiek prasivėrė ir rusiškai elektrai, kuri atiteka iš Baltarusijos pusės. Leista importuoti beveik 3 tūkstančius kilovatvalandžių. Tai iškart paveikė kainą Lietuvos rinkoje.

„Nord Pool Spot” biržoje Lietuvos zonoje vienos megavatvalandės kaina šiandien jau 74,85 euro, kai vakar ji buvo 108,44 euro.

Ribojimai – per anksti

„Šokame nuogi tiesiai į dilgėles. Dar neturime jungties su Švedija, iš Estijos kol kas negalime daugiau nupirkti dėl mažo pralaidumo, o pigesnei rusiškai elektrai jau statome kliūtis”, – piktinosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Jankauskas.

Pramonininkai mano, kad susitarimas riboti elektros importą iš Rusijos galėtų būti priimtas nebent tuomet, kai Lietuva galėtų jos daugiau nusipirkti iš kitur.

„Reikėjo palaukti bent dvejus metus, kol mes turėsime kabelį su Švedija”, – sakė anksčiau Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai vadovavęs V.Jankauskas.

Jo nuomone, reikšmingai pabrangusi elektra neišvengiamai padidins ir daugelio prekių kainas, nors tai nutiks šiek tiek vėliau – galbūt kitų metų vidurį.

Pagal kainas – tarp lyderių Europoje

Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitarimu riboti rusiškos elektros importą labiausiai piktinasi pramonininkai. Jie teigia, kad brangiau už elektrą mokantys gamintojai turės branginti produktų kainas.

Oficialaus ES energijos kainų portalo energy.eu duomenimis, Lietuvos pramonei elektros kainos yra vienos didžiausių, palyginti su kitomis šalimis.

Daugiau moka tik Vokietijos, Italijos, Maltos ir Slovakijos gamintojai.

Gyventojams išbandymas – 2015 metai

Elektros tiekėjai kainas bus priversti didinti. Taip mano ir “Lietuvos energijos gamybos” Didmeninės elektros prekybos departamento direktorius Vidmantas Salietis. “Tikėtina, kad šiuo metu elektros biržoje besilaikančios aukštos kainos privers nepriklausomus tiekėjus padidinti kainas galutiniams vartotojams”, – “Lietuvos rytui” sakė V.Salietis.

Vienas iš galimų scenarijų, pasak jo, skirtingos kainos skirtingais mėnesiais. Pavyzdžiui, pirmoje metų pusėje vidutinė elektros biržoje besiformuojanti kaina buvo apie 15,85 ct/kWh, o liepos rugsėjo mėnesiais 18,70 ct/kWh. Vidutinė metų kaina, pagal V.Saliečio prognozę, gali siekti apie 16,7 – 17 ct/kWh.

O kaip su gyventojais? Biržoje iššokusi kaina kol kas neturėjo įtakos kainos nustatymui. Tačiau situacija keisis 2015 metais. “Kai bus nustatinėjamos kainos 2015 metams, jau matysime kiek kitokią situaciją, kadangi į skaičiavimą pateks ir šiuo metu aukštos biržos kainos”, – teigė V.Salietis.

“Lietuvos energijos gamyba” Didmeninės elektros prekybos departamento direktorius užtikrino, kad elektros energijos Lietuvoje nepritrūksime. Prasidėjus šildymo sezonui elektrą pradės gaminti termofikacinės elektrinės, Kaliningrade vėl bus daugiau gaminama elektros.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.