Vadovaudamasis šia logika premjeras Algirdas Butkevičius pasiūlė gerokai sumažinti iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio mokamas kvotas lietuviškoms termofikacinėms elektrinėms, kurios gamina ir šilumą, ir elektrą.
Esą praėjusi vyriausybė joms leido gaminti 2,4 TWh elektros energijos, kai specialistų skaičiavimu, užtektų 0,7 TWh.
„Bus peržiūrėtos kvotos neefektyvioms termofikacinėms elektrinėms Vilniuje ir Kaune. Yra visiškai nesuprantama, kodėl jos gamino elektros energiją mokant vadinamąjį depą ir gaunant tam tikroms įmonėms didžiulius pelnus“, – rugsėjo pabaigoje kalbėjo A.Butkevičius.
Sprendimą premjeras grindžia tuo, kad esant dabartinei gamtinių dujų kainai, termofikacinės elektrinės negali gaminti konkurencingos elektros energijos, ją paprasčiau importuoti iš užsienio.
Po tokio sprendimo elektros kaina esą sumažėtų iki 3 ct už kWh.
„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas perspėjo, kad tokie Vyriausybės sprendimai galėtų pabranginti šilumą vilniečiams.
„Šildymo sezono metu Vilniaus ir Kauno elektrinės elektrą gamina efektyviausiai tarp didžiųjų gamintojų Lietuvoje. Motyvas, kodėl Vilniuje efektyvi elektros gamyba šaltuoju metų laiku turėtų būti stabdoma, yra nesuprantamas.
Toks žingsnis neabejotinai lemtų didesnį šilumos tarifą vilniečiams. Tikslus pabrangimas paaiškėtų po detalių skaičiavimų“, - sakė N.Mikalajūnas.
Anot „Vilniaus energijos“ atstovo, sustabdžius Vilniaus trečios termofikacinės elektrinės veiklą, šilumos gamyba sostinėje būtų perkelta į mažiau efektyvius ir brangesnius gamybos įrenginius. Išaugusios gamybos sąnaudos, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu, būtų įskaičiuotos į šilumos kainą.
Portalo lrytas.lt kalbintas energetikos ekspertas, KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Vaidas Lukoševičius nuramino, kad šilumos kainos augimo pajusti vilniečiai neturėtų, nes tam kelią greičiausia užkirstų valstybinė kainų komisija, tačiau atkreipė dėmesį į ydingą elektrinių finansavimo tvarką.
Problema yra ta, kad Vilniuje ir Kaune esančios elektrinės yra išlaikomos kvotomis, tad privalo gaminti elektros energiją, nors ir nekonkurencinga kaina.
Tuo tarpu jei būtų nurodyta Vilniaus ir Kauno elektrines išlaikyti nepriklausomai nuo jų veiklos, tuomet netikėtumo atveju Lietuva turėtų pasirengusius veikti elektros tiekėjus.
„Geriau jau jos nedirbtų, tačiau gautu pinigus ir būtų nuolat pasirengusios įsijungti atgal į elektros tinklą, jei staiga nutrūktų tiekimas iš užsienio arba itin atpigtų gamtinės dujos, tokios elektrinės vėl būtų konkurencingos“, - pastebėjo V.Lukoševičius.
Iš esmės tokiu principu veikia Elektrėnuose stovinti elektrinė. Didžiąją laiko dalį ji neveikia, tačiau yra prižiūrima specialistų. Netikėto įvykio atveju – pavyzdžiui, kai elektrą tiekiančioje šalyje atliekami remonto darbai, tokios elektrinės iškart įsijungia į tinklą ir vartotojai nepajunta jokio skirtumo.
„Jei staiga atjungtume linijas iš užsienio, Vilniaus termofikacinė elektrinė pagal efektyvumą būtų 2 objektas šalyje, nes turi galimybę gaminti ir šilumą, ir elektrą vienu metu. Toks objektas yra aukso vertės“, - sakė V.Lukoševičius.
