Beveik niekas neabejoja, kad net ir po 20 metų degalai iš naftos bus populiariausi ir labiausiai naudojami. Tačiau jie labiausiai teršia aplinką, palyginti su kitokiais degalais.
„Priklausomybę nuo jų turime mažinti: reikia daugiau elektromobilių, dujomis varomų mašinų”, – sakė už transportą atsakingo Europos Komisijos viceprezidento Siimo Kallaso kabineto vadovas Henrikas Hololei, rašo „Lietuvos rytas”.
Skaudūs kainų šuoliai
Europos Komisija vakar į Briuselį buvo sukvietusi energetikos ekspertus, gamintojus ir verslininkus pasitarti, kas ateityje galėtų pakeisti įprastus degalus.
94 procentai ES transporto priemonių naudoja iš naftos pagamintus degalus. Per dieną tam išleidžiama apie milijardą eurų. Kiekvienas naftos kainos kilstelėjimas smogia ekonomikai, tad prognozuoti ateitį tampa vis sudėtingiau, nes 84 proc. naftos tenka importuoti.
Apskaičiuota, kad per pastaruosius ketverius metus įvairios spekuliacijos, šokdinusios naftos kainą rinkose, ES jau kainavo papildomai 50 milijardų eurų.
Europa pernelyg priklausoma nuo nestabilių regionų diktuojamų kainų, todėl daugiau energijos reikia gaminti pačioje ES.
Trūkumų – ne vienas
Dėl to sutaria tiek Europos politikai, tiek verslas. Tačiau kuriai energijos rūšiai skirti daugiau dėmesio ir investicijų?
Kita vertus, tradiciniai degalai yra milžiniškas pajamų šaltinis valstybių biudžetui.
Ką daryti, kad naujų šaltinių nereikėtų subsiduoti?
Šiuo atžvilgiu nuomonės išsiskyrė, mat daugelis alternatyviųjų energijos rūšių turi savo privalumų ir trūkumų.
Europoje juntama elektromobilių paklausa, tačiau skirtingose ES šalyse ji labai nevienoda. Tad mėginimas pervažiuoti žemyną tik elektra varomu automobiliu gali būti rizikingas.
„Jei nori, kad pirkėjai rinktųsi elektromobilius, reikia, kad įkrovimo vietos būtų matomos visur, o šis procesas netruktų ilgai”, – sakė energetikos ekspertas Stevanas McGrethas.
Įprastai elektromobilio baterijos įkrovimas trunka pusvalandį, o tai automobilį daro nepatrauklų. Kai kuriose Europos šalyse veikia greitojo įkrovimo stotys, tačiau Lietuvoje jų dar nėra.
Užtat automobilių gamintojai teigė, kad kasmet auga elektromobilių poreikis, todėl jų gaminama vis daugiau.
Vis dėlto sutariama, kad elektromobilių Europos gatvėse toli gražu nėra tiek daug, kiek tikėtasi maždaug prieš dešimt metų.
Biodegalai žavi ne visus
Biodegalai – dar viena siūloma išeitis Europai, tačiau ir dėl jų yra bėdų. Kai kuriose Europos šalyse vartotojai purtosi biodegalų, nes baiminasi juos pilti į naujų automobilių bakus. Be to, ne visiems lengviesiems automobiliams jie tinka.
„Reikia pripažinti, kad yra bėdų pritaikant biokurą naujiems automobiliams”, – neslėpė Vokietijos transporto, statybų ir miestų plėtros ministerijos valstybės sekretorius Raineris Bomba.
Kur kas populiaresnės yra automobilinės dujos. R.Bomba pasakojo, kad vien Vokietijoje veikia tūkstantis dujų degalinių, o dar 400 bus statoma netolimoje ateityje.
Automobilinių dujų plėtra Europoje besirūpinančios asociacijos AEGPL vadovas Samuelis Maubancas teigė, kad ši degalų rūšis jau seniai įsitvirtino, miestuose atsiranda vis daugiau dujomis varomų autobusų.
Tačiau, jo nuomone, valstybės turėtų sumažinti mokesčius šiai energijos rūšiai, kuri gali bent iš dalies išstumti įprastus degalus.
O Lietuvos susisiekimo viceministras Arijandas Šliūpas aiškino, kad alternatyviesiems degalams įtvirtinti rinkoje reikia ir privačių investicijų.
„Turime žiūrėti, kad visos technologijos atitiktų vartotojų poreikius. Infrastruktūra turi būti išplėtota tiek, kiek tai svarbu pačiai šaliai.
Ar tai būtų biokuras, ar suskystintosios, ar automobilių dujos, viską lemia rinkos poreikiai. Pavyzdžiui, galime džiaugtis, kokį didelį turime automobilių dujų degalinių tinklą”, – „Lietuvos rytui” sakė A.Šliūpas.
