Daugiau elektros patenka ir iš Kaliningrado srities, nors pastarąjį savaitgalį elektrinė ten veikė vėl ne visu pajėgumu.
Savo eilės laukia ir Lietuvos termofikacinės elektrinės. Įsibėgėjus šildymo sezonui jos pagamins daugiau elektros.
Kaina smuko perpus
Nepriklausomi elektros tiekėjai jau gali atsipūsti – protu sunkiai suvokiamos kainos jau praeitis.
Tiesa, elektra Lietuvos rinkoje tebekainuoja daugiau negu Skandinavijos ir kitų Baltijos šalių zonose. Tačiau nuo spalio 16-osios rekordinė kaina smuko perpus.
Remiantis „Nord Pool Spot” biržos duomenimis, vakar elektros kainos vidurkis Lietuvos zonoje buvo 56,86 euro už megavatvalandę. Šiandien ji bus dar žemesnė ir nesieks nė 50 eurų. Kitose šalyse, išskyrus Latviją, elektros kaina žemesnė.
Elektros tiekėjai su siaubu prisimena spalio 16-ąją, kai elektros kainos vidurkis Lietuvos kainų zonoje siekė net 108 eurus. Tai buvo visų laikų rekordas mūsų šalyje. Tiesa, tuo metu elektra beveik netekėjo iš Rusijos.
Elektros operatoriaus „Litgrid” atstovai teigė, kad tai lėmė Kaliningrade remontuojami elektrinės blokai.
Rusišką elektrą importuojantys verslininkai skundėsi, kad energija ribojama sąmoningai, nes taip susitarta tap Baltijos valstybių elektros sistemos operatorių.
Srautai pasiskirstė kitaip
Pirmadienį elektra į Lietuvą tekėjo tiek iš Kaliningrado, tiek iš Baltarusijos. Vakar iš ten galėjo patekti daugiau kaip 16 tūkstančių megavatų.
Apskritai vakar į Lietuvą elektra tekėjo beveik po lygiai tiek iš Rytų, tiek iš Latvijos pusės, per kurią atkeliauja estiška energija.
„Importo iš Baltarusijos galimybės išaugo dėl elektros srautų pasiskirstymo Rusijos šiaurės vakarų ir centrinėje dalyse”, – „Lietuvos rytui” teigė sistemos operatoriaus „Litgrid” Sistemos valdymo centro vadovas Gintautas Monkevičius.
Mat tose teritorijose yra didžiausi Rusijos elektros gamybos pajėgumai, kurie kartu su Rusijos vidaus gamybos ir vartojimo pokyčiais lemia fizinio elektros srauto iš Baltarusijos į Lietuvą perskirstymą.
Beje, rusiškai elektrai vartai į Lietuvą plačiau atsivėrė spalio 20-ąją, nuo tada kainos rinkoje pradėjo kristi.
„Kol dar neturime kabelių į Švediją ir Lenkiją, o patys pasigaminti pigiai nemokame, tol esame priklausomi nuo elektros iš Rytų.
Apribojus jos importą, kaina smarkiai padidėja”, – „Lietuvos rytui” sakė Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Vladas Paškevičius.
Pasak jo, svarbiausia, kad tokie smarkūs šuoliai nebepasitaikytų tol, kol neturime jungties su Vakarais.
Galimybių dar yra
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kol kas dar nebaigė tyrimo dėl padėties elektros rinkoje, išvadas ketina skelbti lapkričio pabaigoje.
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius užsiminė, kad gali būti pakeista kovo 15-ąją pasirašyta sutartis tarp „Litgrid”, Estijos „Elering” ir Latvijos „Augstsprieguma Tinks” (AST). Šis susitarimas numato galimybę pirmiausia pirkti Baltijos šalyse pagamintą elektrą. Be to, siekiama, kad rinkoje būtų vienodas elektros kiekis – tiek pagamintos trečiosiose šalyse, tiek Baltijos regione.
Nors importo pajėgumai iš Baltarusijos didėja, „Litgrid” atstovai teigė, kad tinklo pralaidumas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje panaudojamas tik trečdaliu.
Pasibaigus Kaliningrado šiluminės elektrinės remontui, importas iš ten vidutiniškai augo iki 180 megavatų per valandą.
„Nors kainos pastarosiomis dienomis ir nukrito, šis mėnuo vis tiek bus rekordinis pagal kainos vidurkį.
Visiems tiekėjams finansiniu požiūriu tai buvo labai blogai. Visų pelnas mažės”, – sakė nepriklausomo tiekėjo „Sky Energy” vadovas Evaldas Piesliakas.
Neišvengiami šuoliai
Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas V.Paškevičius mano, kad pastarieji įvykiai įrodo mūsų priklausomybę. „Taip jau sutapo, kad Kaliningrade prasidėjo neplanuotas remontas, o savų pajėgumų neužtenka. Todėl ir kaina taip stipriai pašoko”, – sakė V.Paškevičius.
Kainų šokčiojimo pasitaiko ir kitose šalyse, priklausančiose „Nord Pool Spot”. „Svyravimų neišvengsime ir ateityje, kai turėsime elektros liniją su Švedija. Tačiau nemanau, kad jie bus tokio lygio”, – aiškino V.Paškevičius.
Kai įsibėgės šildymo sezonas, daugiau elektros Lietuvoje turėtų patiekti termofikacinės elektrinės. Jos gamina ne tik šilumos, bet ir elektros energiją.
„Tačiau nereikia pamiršti, kad žiemą ir elektros poreikiai bus didesni”, – perspėjo Energetikos asociacijos vadovas.
Dabar gaminti elektrą šiose elektrinėse, kai šildymo sezonas dar neįsibėgėjo, būtų brangiau nei Elektrėnuose.
