Liberalų sąjūdžio atstovo E.Gentvilo teigimu, kol kas į uosto dugną tinkamai įkaltas tik vienas terminalo prieplaukos polius, o iškasta duobė dugne specialiam laivui jau užnešama smėliu, be to, net neparengti nei prieplaukos, nei beveik 20 kilometrų ilgio dujotiekio statybos techniniai projektai.
Politikas slaptais žaidimais įtaria ir rusus, ir lietuvišką „Achemos” koncerną, bet pirmiausia ragina, kad triukšmą keltų šį projektą reklamavusi ir globojusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
– Kodėl manote, kad terminalas nepradės veikti laiku – kitų metų gruodį? – „Lietuvos rytas” paklausė E.Gentvilo.
– Kad pirmiausia susidursime su trukdymais, už kurių kyšo Rusijos ir jos giganto „Gazprom” interesai, buvo aišku iš karto. Tai paliudijo jau nesusipratimai ir ginčai dėl garsiojo stulpo – deviacijos įrenginio, trukdžiusio kelią laivams Kiaulės Nugaros salos link.
Kita vertus, uosto gilintojai – galinga pasaulinė kompanija – akivaizdžiai vilkino laiką konkurso metu. Dėl tokių jų veiksmų visas procesas užgaišo apie du mėnesius.
– Turite omenyje olandus „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV”?
– Noriu pasakyti tik tiek, kad ši kompanija tuo pat metu tiesė „Gazprom” vamzdžius Arkties vandenyne. Tai milijardinis užsakymas, o čia, Klaipėdoje, vos apie šimtą milijonų. Tai leidžia spėti, kad jie galėjo būti spustelėti neskubėti.
Mačiau ir naujai atėjusios valdžios delsimą. Olandų kompanija buvo paskelbta konkurso nugalėtoja 2012-ųjų pabaigoje.
Susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui teliko sudaryti naują Klaipėdos uosto direkcijos valdybą, kad galėtų būti pasirašyta sutartis dėl terminalo duobės kasimo.
Bet ministras tai padarė tik po to, kai raštu kreipiausi į Prezidentūrą. Vėl mėnuo buvo prarastas.
Tuo metu „Klaipėdos nafta” turėjo paskelbti konkursus tiesti dujotiekį ir pastatyti prieplauką. Pirmasis konkursas buvo apskųstas. Jau tada buvo aišku, kad labai sutrumpėja paties dujotiekio tiesimo terminas. Nors krantinės statybos konkursas vyko be apskundimų, darbų atlikimo terminai irgi tapo trumpesni, nei buvo manoma iš pradžių.
Prieplaukos statybos konkurso nugalėtoja Latvijos kompanija BMGS taip pat turi užsakymų Rusijoje – Sočio olimpiados objektų statybose.
O vokiečių koncernas „PPS Pipeline Systems GmbH”, laimėjęs konkursą po visų apskundimo procedūrų, irgi bendradarbiauja su „E.ON Rhurgas”, kuri kartu su „Gazprom” turi „Lietuvos dujų” akcijų.
– Tačiau šios peripetijos lyg ir baigėsi vasaros pabaigoje, kai premjerui Algirdui Butkevičiui buvo parodyti pirmieji į dugną įkalti prieplaukos poliai?
– Taip, nuo to laiko premjeras vis optimistiškai mitinguoja ir raportuoja visuomenei bei prezidentei, kad viskas vyksta laiku. Atrodo, kad taip pat optimistiškai premjerui atsiskaito ir „Klaipėdos nafta”, atsakinga tiek už dujotiekio tiesimą, tiek už prieplaukos statybą.
Bet jau rugsėjį tiek dujotiekio, tiek prieplaukos statytojai turėjo būti parengę techninius projektus ir pradėti statybas. Tų projektų nėra.
Premjerui lankantis į dugną buvo sukalti devyni krantinės poliai iš reikalingų 132, taip parodant, esą prasidėjo realūs statybos darbai.
Iki šiol į dugną įsmeigta 14 polių, iš jų tiktai vienas įkaltas į reikiamą gylį – 16 metrų į dugną per tokio pat gylio vandens sluoksnį.
O kur visos kitos šio statinio dalys? Juk visi darbai pagal pirminius planus turėjo prasidėti šių metų pavasarį.
Vis dar nepradeda dirbti ir dujotiekio tiesėjai. Jie lietuvišką įmonę „Kauno dujotiekio statyba”, su kuria buvo bylinėjamasi, pagaliau pasiėmė į subrangovus, o dar kartu su jais dirba Lenkijoje, kur dabar, regis, ir metė savo pagrindines pajėgas.
– Tačiau juk rangovai negali šiaip sau imti ir nieko nedaryti.
– Žinoma, nė vienas rangovas nenorėtų mokėti baudų, kurios siekia maždaug 10 proc. sutarties vertės. Bet jie jau turi gerą pagrindą manevruoti ir teisintis, kodėl delsia pradėti darbus.
Juk teikdami pasiūlymus ir dėl prieplaukos, ir dujotiekio statybų jie planavo, kad jos galės vykti per du šiltuosius laikotarpius – 2013 ir 2014 metų pavasarį, vasarą bei rudenį.
Sutartys pasirašytos pavėluotai, vienas šiltasis laikotarpis jau iškrito. Tai ir gali būti pagrindinis jų argumentas.
– Kaip manote, kodėl delsiama ir kas dėl to kaltas?
– Vienu atveju tai užtrukęs bylinėjimasis, kitu – nežinia dėl ko užtrukusios konkurso procedūros. Manau, rangovus užspaudus, jie pasakytų, kad pajėgūs darbus pabaigti tik, pavyzdžiui, 2015 metų antrojoje pusėje.
Taigi kai į tą vietą kitų metų spalį atplauks išnuomotas laivas – žinoma, jei atplauks laiku – jis tiesiog ten plūduriuos. Kas dieną už jo nuomą mokėsime po pusę milijono litų.
– Kiek pagrįstos kalbos, kad ir pats terminalo duobės šlaitas prie salos nukastas pernelyg stačiu kampu ir ta 16 metrų gylio duobė jau dabar užnešta net iki metro storio smėlio sluoksniu?
– Tai irgi gali tapti rangovų koziriu. Jau praėjus beveik mėnesiui po „Van Oord” atliktų darbų priėmimo, kaip liudija uosto direkcijos posėdžių protokolai, buvo aišku, kad duobė iš salos pusės iškasta per stačiai ir dėl to į ją šliaužia smėlis.
Beje, man tai patvirtino ir energetikos viceministras Aleksandras Spruogis, ir dujotiekio tiesėjai vokiečiai. Pastarieji sakė, kad mėgins apeiti šią problemą.
O uosto direkcijai labiausiai rūpėjo, iš kur aš gavau tokią informaciją. O grėsmė, kad Kiaulės Nugara iškrės kiaulystę, didėja.
– Gali susidaryti įspūdis, jog visa tai kalbate norėdamas apsisaugoti nuo kritikos, kad viskas užtruko ir dėl jūsų kaltės?
– Darbai dėl uosto gilinimo padaryti laiku, o kad jie būtų atlikti kokybiškai, turėjo prižiūrėti jau nauja direkcija.
Be to, dar man vadovaujant uosto direkcija įsipareigojo atlikti sutvirtinimo darbus, jei paaiškėtų, kad šlaitas nestabilus.
Tačiau iki šiol šia linkme tepadaryta tiek, kad tokie darbai prasidėtų tik kitą vasarą. O polių kalimo darbai turėjo prasidėti šią vasarą.
– Ar projektas gali apskritai žlugti? Kokia, jūsų nuomone, valdančiosios koalicijos ir, svarbiausia, socialdemokratų pozicija dėl šio svarbaus objekto?
– Manau, bendros pozicijos nei visoje koalicijoje, nei socialdemokratų gretose nėra – panašiai kaip ir „Chevron” atveju.
Vieni siekia, kad šis projektas tikrai būtų įvykdytas laiku, kiti nori jo korekcijų kieno nors naudai, treti apskritai nenori.
Galime prisiminti, kad „Achema”, kuri turi 10 proc. „Klaipėdos naftos” akcijų, visuomet norėjo turėti didesnę dalį šiame projekte, net grasino statyti savo terminalą ir dėl to spaudė „Gazprom”.
Tačiau prezidentė dar 2011 metais amžinatilsį Bronislovui Lubiui per vieną pasiplaukiojimą laivu pasakė, kad visi lietuviai strateginiuose projektuose „keistai virsta rusais”, ir griežtai kalbėjo, jog terminalą statytų tik valstybė.
Dabar neatmestina, kad kai kas – ne tik „Gazprom” – trina rankas, matydami, jog valstybei ne itin sekasi tai daryti.
Be to, įžvelgiu, kad buvusios valdžios blogus darbus energetikos srityje turinčios ištirti specialiosios Seimo komisijos, kuriai vadovauja socialdemokratas Artūras Skardžius, vienas pagrindinių tikslų – torpeduoti terminalo projektą ir klibinti „Klaipėdos naftos” vadovo Roko Masiulio kėdę.
Aš nežinau, kuriai grupei priklauso socialdemokratų vadovas A.Butkevičius, bet susidaro įspūdis, kad premjeras arba nenori matyti realybės, arba jis ir jo patarėjai nesusigaudo situacijoje, o juos kažkas apgaudinėja.
Manau, prezidentei jau laikas sukviesti Valstybės gynimo tarybą ir išsiaiškinti visus šiuos dalykus.
