J.Neverovičius sako nematantis grėsmės, kad SGD terminalo statyba vėluotų

„Pagal dabartinę informaciją visi procesai eina su grafiku, rangovai dirba. Aišku, tai yra rizikingas projektas, bet mes kol kas tokiu grėsmių nematome - kad nepavyktų pabaigti infrastruktūros iki metų (2014. - Red.) pabaigos“, - žurnalistams pirmadienį sakė J.Neverovičius, reaguodamas į buvusio Klaipėdos jūrų uosto vadovo, dabartinio Seimo nario Eugenijaus Gentvilo pareiškimus, kad Lietuvai gali nepavykti laiku pastatyti terminalo. 

J.Neverovičius teigė, jam pradėjus vadovauti Energetikos ministerijai, jūrų uosto direkcijos prisiimti darbai SGD terminalo projekte vėlavo. 

„Mums pradėjus darbą, uosto problematika buvo viena iš esminių - sutartys nebuvo pasirašytos, buvo vilkinamas uosto gilinimas. Ponas Gentvilas pats turėtų labai daug ką paaiškinti, kodėl taip buvo daroma“, - kalbėjo J.Neverovičius. 

Energetikos ministras E.Gentvilo minimas problemas pavadino „išgalvotomis“. 

„Tos problemos, kurios yra vardijamos, jos yra išgalvotos. Jos nėra patvirtinamos ekspertų, kurie yra atsakingi už tuos reikalus“, - kalbėjo J.Neverovičius. 

E.Gentvilas pirmadienį pareiškė, jog SGD terminalas nebus pastatytas laiku. Jo teigimu, kol kas į uosto dugną tinkamai įkaltas tik vienas terminalo prieplaukos polius, o laivui-saugyklai skirta 16 metrų gylio duobė kanalo dugne jau užnešta iki 1 metro storio smėliu, be to, neparengti nei prieplaukos, nei beveik 20 kilometrų ilgio dujotiekio statybos techniniai projektai. 

„Jau praėjus beveik mėnesiui po „Van Oord” atliktų darbų priėmimo, kaip liudija uosto direkcijos posėdžių protokolai, buvo aišku, kad duobė iš salos pusės iškasta per stačiai ir dėl to į ją šliaužia smėlis. Beje, man tai patvirtino ir energetikos viceministras Aleksandras Spruogis, ir dujotiekio tiesėjai vokiečiai. Pastarieji sakė, kad mėgins apeiti šią problemą“, - „Lietuvos rytui“ sakė E.Gentvilas.

Trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimas - vis dar derybų su „Gazprom“ objektas 

Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pripažino, kad trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimas vis dar yra derybų su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ objektas. 

„Aš manau, kad mes matome pakankamai geras galimybes susitarti dėl to, kaip Trečiasis energetikos paketas įgyvendinamas Lietuvoje, patenkinant ir mūsų monopolistinio tiekėjo interesus“, - pirmadienį žurnalistams sakė J.Neverovičius. 

„Kamuolys vis dėlto yra mūsų partnerių („Gazprom“ - BNS) pusėje. Mes pasiruošę žaisti tą žaidimą toliau tam, kad sumažinti kainas Lietuvos vartotojams ir spręsti tuos visus problemiškus klausimus - dėl Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo, dėl tranzito į Karaliaučių. Pirmiausia - dėl kainos mūsų vartotojams“, - pridūrė energetikos ministras. 

Derybų su „ Gazprom“ grupės vadovas J.Neverovičius anksčiau pripažino, jog kol kas Lietuva ir „Gazprom“ neranda sutarimo.Jis vylėsi, kad „Gazprom“ sumažins dujų kainas Lietuvai bent „iki rinkos lygio“.   

Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad jog Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas balandį jį patikino, jog „Gazprom“ susitaikė su Lietuvos įgyvendinamu ES trečiuoju energetikos paketu ir jokių reikalavimų nekels. 

Tačiau praėjusią savaitę D.Medvedevas A.Butkevičiui telefonu išsakė priekaištų dėl dujų sektoriaus pertvarkos - jis pareiškė, kad Lietuvos pasirinkti Trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo metodai pažeidžia Rusijos investuotojų interesus bei prieštarauja dvišaliams tarpvyriausybiniams susitarimams, pranešė Rusijos vyriausybės spaudos tarnyba. 

Įgyvendinant trečiąjį energetikos paketą, magistraliniai dujotiekiai atiteko nuo „Lietuvos dujų“ atskirtai naujai įmonei „Amber Grid“, o iki kitų metų lapkričio turi būti atskirta ir pastarosios akcininkų nuosavybė - tikėtina, kad „Gazprom“ ir „Vokietijos „E.ON Ruhrgas“ parduos jų valdomas akcijas. 

Be to, iki kitų metų lapkričio turi būti atskirta ir „Lietuvos dujų“ skirstymo bei tiekimo veikla. 

Lietuvos Vyriausybė derasi su „Gazprom“ dėl pigesnių dujų, kurias dabar Lietuva perka brangiausiai Europoje. Rusija, be kita ko, reikalauja, kad Vyriausybė atsiimtų iš Stokholmo arbitražo 5 mlrd. litų vertės ieškinį prieš „Gazprom“, užtikrintų dujų tranzitą į Karaliaučių, pasirašytų ilgalaikę - iki 2020 metų - dujų tiekimo sutartį.   

Šiuo metu E.ON valdo po 38,9 proc. „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijų, „Gazprom“ - po 37,1 proc., po 17,7 proc. priklauso Lietuvos energetikos ministerijai. 

Norvegijos kompanija „Hoegh LNG“ yra patikima Lietuvos Vyriausybės partnerė, įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą. Tai pirmadienį pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. 

„Kompanija, turinti tokią didelę patirtį ir žinoma pasaulyje, yra vertinama mūsų Vyriausybės. Įmonė dalyvavo konkurse ir jį laimėjo. Neabejoju, kad „Hoegh LNG“ yra patikima įmonė ir įgyvendins projektą laiku“, – Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime cituojamas A.Butkevičius, kuris Vilniuje susitiko su Norvegijos Karalystės ambasadoriumi Leifu Arne Ullandu ir „Hoegh LNG“ vadovais. 

Premjeras pakartojo, kad SGD terminalo projektas laikomas strateginiu ir jam skiriamas išskirtinis dėmesys. 

Anot pranešimo, susitikime kalbėta apie viešoje erdvėje paskleistas abejones šia kompanija. „Hoegh LNG“ prezidentas Sveinungas Stohle‘as teigė, jog įmonė turi didelę patirtį suskystintų dujų versle ir atsakingai žiūri į šį projektą. Pasak jo, Lietuvos SGD terminalo projektas yra itin svarbus Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimo pavyzdys. 

„Hoegh LNG“ vadovai pabrėžė, kad jos įsipareigojimai vykdomi - šiuo metu laivo baigtumas įvertintas 93 procentų, darbai bus atlikti laiku.

Apie 600 mln. litų kainuosiantį SGD terminalą stato „Klaipėdos nafta“.