Kad šilumos versle pasklistų žiežirbos, nereikia nei „Gazprom”, nei aukštų dujų kainų.
Kai kuriuose miestuose ir miesteliuose špagas surėmė nepriklausomi šilumos gamintojai ir vietinė valdžia.
Verslininkai siekia statyti savo katilines ir parduoti energiją. Valdininkai atkerta, kad pigiausiai šilumą gali pagaminti tiktai saviškiai.
Tačiau supirkti šilumą iš nepriklausomų gamintojų savivaldybes įpareigoja Šilumos ūkio įstatymas.
Norėtų gaminti patys
Mažesnieji šilumos gamintojai jau anksčiau įkėlė koją į Klaipėdą, Kauną, Panevėžį. Ten veikia jau ne viena privati įmonė, tad ir konkurencija didėja. Tiesa, didmiesčiuose jiems vietos daugiau, nes ten norima kuo greičiau atsikratyti dujų apynasrio.
Užtat mažesniuose miestuose verslininkai nėra laukiami, mat ten vietos šilumininkai jau pastatė arba ketina statyti naujus biokuro katilus. Dažniausiai tam diriguoja savivaldybės.
„Mes pastatėme vieną katilą, dar įrengsime du ir gaminsime 80 proc. miestui reikalingos šilumos. Investavome savo ir ES pinigų. O dabar ateina verslininkai ir sako, kad šilumą gamins pigiau.
Vadinasi, mums reikės išjungti savo katilus”, – baiminosi iki šiol nerenovuotame daugiabutyje gyvenantis Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Jonava – vienas pirmųjų miestų, pasipriešinusių nepriklausomiems šilumos gamintojams.
Čia biokuro katilinę ketina statyti privati bendrovė „GECO Investicijos”.
Šnairuoja į verslo siūlymus
„Jie nenori mūsų įsileisti, bet nepateikia jokių argumentų. Jie bijo, kad tokiu atveju šiluma vartotojams pabrangs, bet kaip tai gali būti?
Juk mes parduotume ją pigiau nei savivaldybės įmonė”, – „Lietuvos rytui” sakė „GECO Investicijų” vadovas Raimondas Štreimikis.
Tačiau Jonavos mero tai neįtikino: „Verslas investuoja tam, kad viskas atsipirktų, kad iš to uždirbtų.”
R.Štreimikis stebėjosi, jog vietos politikai baiminasi konkurencijos ir mažesnių kainų, kurias gali pasiūlyti privatūs gamintojai.
O Jonavos meras išaiškino paprastai: atėjus konkurentams savivaldybės įmonė mažiau pirks biokuro ir dujų, tad mokės didesnę kainą.
„Jeigu sutrūks vamzdžiai, kas bus atsakingas?
Tada jie mums skambins ir sakys – tvarkykitės patys. Jei mes negaminsime šilumos, nustekensime savo įmonę.
Aš pats gyvenu nerenovuotame daugiabutyje, todėl tikrai noriu, kad šildymas kainuotų kuo mažiau”, – dievagojosi M.Sinkevičius.
Jau linkę nusileisti
Savivaldybių valdomos šilumos įmonės privalo supirkti šilumą iš nepriklausomų gamintojų, kurie naudoja biokurą. Tai padaryti įpareigoja įstatymai.
Tačiau ar verta įsileisti konkurentus, dažnai kyla nemenkų abejonių.
Tiesa, bent jau Jonavos politikai linkę nusileisti. Jie pagaliau pakeitė rajono šilumos ūkio specialųjį planą, o tai leis ateiti nepriklausomiems šilumos gamintojams.
„Kaip pilietis aš abejoju, ar gyventojams bus geriau, jeigu ateis privati bendrovė”, – neslėpė Jonavos rajono meras.
Šiauliai – kovos išvakarėse
Įtampa tarp nepriklausomų šilumos gamintojų ir savivaldybės didėja ir Šiauliuose. Šiame mieste biokuro katilines planuoja statyti net dvi privačios bendrovės – „GECO Lietuva” ir KLAS.
Jei elektrinės tikrai iškils, jos bus rimtos konkurentės dabar šilumą miestui gaminančiai „Šiaulių energijai” tiktai nuo 2015 ar 2016 metų.
Bet jau dabar kai kurie miesto valdininkai įsitikinę, kad nepriklausomi šilumos gamintojai gyventojų sąskaitų tikrai nesumažins.
Mat savivaldybei priklausanti „Šiaulių energija” nemažai investavo į biokuro katilus, todėl konkurencija su privačiais gamintojais jai būtų dar vienas galvos skausmas.
Ar bus naudos žmonėms?
Besiveržiančius nepriklausomus gamintojus „Šiaulių energijos” vadovai jau šiandien vertina kaip būsimus konkurentus. Jie įsitikinę, kad vartotojams tai nebus naudinga.
„Planavome dalį pelno, gauto pardavus elektrą, panaudoti šilumos kainai mažinti. Jei nepriklausomas gamintojas pasiūlys supirkti šilumos energiją, nors ir vos mažesne kaina nei mūsų kintamos gamybos sąnaudos, mes privalėtume tai padaryti.
Tuomet mūsų elektrinė ne šildymo sezono metu nedirbtų ir negamintų nei šilumos, nei elektros energijos.
Taigi konkurencija šioje srityje vartotojams nėra naudinga”, – žiniasklaidai jau anksčiau aiškino „Šiaulių energijos” technikos direktorius Virgilijus Pavlavičius.
Jį palaiko ir dalis Šiaulių miesto tarybos narių.
Konkurentų niekas nenori
„Akivaizdu, kad jie nenori konkurencijos.
Mes Šiauliuose ketiname statyti savo termofikacinę elektrinę už savo lėšas ir vis tiek gaminsime pigesnę šilumą”, – pažadėjo bendrovės „GECO Investicijos” vadovas R.Štreimikis.
Anot jo, privatūs šilumos gamintojai paprastai dirba efektyviau už savivaldybių įmones, tad gali pasiūlyti mažesnę šilumos kainą.
Beje, jei ji būtų didesnė nei savivaldybių įmonių, niekas energijos iš jų nepirktų.
„Visi biokurą perkame toje pačioje rinkoje, bet dirbame skirtingai, efektyvumas irgi skiriasi. Tačiau tie, kurie turi šiltnamio sąlygas, nenori įsileisti konkurentų”, – sakė verslininkas.
Su panašiomis kliūtimis, pasak R.Štreimikio, susiduriama ir Vilniuje, ir kituose miestuose. Tuo tarpu Kaune jau veikia ne viena privačiomis lėšomis pastatyta katilinė, kuri gamina pigesnę šilumą nei vietos termofikacinė elektrinė.
Didmiesčiuose privatininkai jau karaliauja
Šiuo metu Lietuvoje veikia 25 privatūs šilumos gamintojai, o per metus jų padaugėjo ketvirtadaliu.
Privatūs gamintojai šių metų pradžioje pagamino 21,4 proc. visos šilumos energijos Lietuvoje, tačiau, palyginti su praėjusiais metais, šis kiekis sumažėjo beveik 4 procentais. Taip skelbia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Daugiausia nepriklausomų šilumos gamintojų – Klaipėdoje ir Kaune. Pavyzdžiui, „Kauno energija” iš tokių gamintojų supirko net 67,2 proc. energijos – daugiau nei iš Kauno termofikacinės elektrinės. Vidutinė perkamos šilumos kaina šių metų pradžioje buvo 18,45 ct/kWh.
„Klaipėdos energija” iš nepriklausomų gamintojų perka 64,5 proc. šilumos energijos – vidutiniškai po 13,36 ct/kWh. „Panevėžio energija” jos perka 19,3 proc. (po 7,61 ct/kWh).
