Septyni mitai apie energetiką

Pasaulio Energetikos Tarybos (PET) Lietuvos komiteto direktoriaus Gintaro Adžgausko manymu, vienas pagrindinių pasaulio energetikos iššūkių yra su ja susiję mitai. „Rödl & Partner“ suorganizuotoje konferencijoje „Energijos tiekimo Europoje ir Baltijos šalyse ateitis: vienodi iššūkiai – bendri sprendimai“ jis sakė, kad su tikrove prasilenkiančių paplitusių įsitikinimų yra bent septyni.

Daugiau nuotraukų (1)

Edgaras Savickas

2013-11-14 07:34, atnaujinta 2018-02-20 09:30

Prieš tai energetikos ekspertas papasakojo, kad PET yra sukūrusi du globalios energetikos vystymosi scenarijus: „Jazz“ ir „Simfonija“.

„Jazz“ scenarijuje kaina rūpintųsi vartotojai, konkurencingos rinkos pačios atsirinktų technologijas. Dėl jo būtų aukštesnis BVP, išaugtų eksportas, o pagrindiniais žaidėjais būtų tarptautinės kompanijos, bankai, rizikos kapitalo įmonės.

Scenarijuje „Simfonija“ aplinkosauga rūpinasi rinkėjai, technologijas atrenka vyriausybės. Dėl galbūt neoptimalios ekonominės strategijos prognozuojamas žemesnis BVP. Sumažėtų tarptautinė prekyba, pagrindiniais žaidėjais taptų viešojo sektoriaus įmonės, savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos.

7 mitai

G.Adžgauskas sakė, jog Pasaulio energetikos taryba įspėjo, kad keletas vyraujančių mitų labai trukdo vyriausybių, energetikos pramonės ir pilietinės visuomenės pastangoms sukurti tvarią energetinę ateitį.

Pirmas mitas – pasaulinės energijos paklausos kreivė nekils, ji išsilygins.

Tačiau G.Adžgausko teigimu, iš tiesų, energijos poreikis ir toliau didės ir iki 2050 m. jis padvigubės, daugiausia tai lems ekonomikos augimas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai nepriklausančiose šalyse.

Antras mitas – naftos gavybos pikas yra neišvengiamas, nes trūksta iškastinio kuro išteklių.

Tačiau G.Adžgauskas teigė, kad naftos trūkumas nejaučiamas. Tęsiasi naujų išteklių telkinių atradimas ir naujų technologijų atsiradimas, leidžiančių išgauti netradicinę naftą ir dujas ir didinti tradicinę gavybą iš esamų telkinių. Iškastinio kuro rezervai jau yra padidinti keturis kartus ir ši tendencija tęsis.

Trečias mitas – energijos paklausos augimas bus visiškai patenkintas naujų švarių energijos šaltinių.

Tačiau PET atlikta analizė pasaulio energetikos scenarijų studijoje rodo, kad, nepaisant pastebimo santykinio atsinaujinančių energijos išteklių energetikos indėlio augimo nuo 15 proc. šiandien iki 2050 m. pasieksiančio rodiklio nuo 20 proc. iki 30 proc., absoliučiais dydžiais iškastinio kuro pasaulinė paklausa sudarys 55 proc. daugiau pagal „Jazz“ scenarijų, bet 5 proc. mažiau pagal „Simfonijos“ scenarijų.

Ketvirtas mitas – mes galime sumažinti bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 50 proc. iki 2050 metų.

Tačiau pagal PET „Pasaulio energetikos scenarijų“ studiją, net ir geriausiu atveju matysime beveik dvigubai išaugusias pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų kiekį iki 2050 m., palyginti su tai, kur turėtume būti 2050 m. Blogiausiu atveju ŠESD išlakų kiekis gali padidėti daugiau nei keturis kartus.

Penktas mitas – rinka pasiūlo šiuolaikinius verslo modelius.

Tačiau PET analizė rodo, kad energijos rinkos tampa vis sudėtingesnės, varomos sparčių energetikos politikos pokyčių, technologijų inovacijų ir vartotojų lūkesčių. Dabartinės rinkos struktūros ir verslo modeliai nesugeba susidoroti su didėjančia atsinaujinančių išteklių energetikos dalimi, decentralizuotomis sistemomis ar augančia informacine architektūra.

Šeštas mitas – dabartinės programos suteiks visuotinę prieigą prie energijos per ateinančius 10-15 metų.

Tačiau visuotinė energijos prieiga dar negreit taps realybe. Pripažindama pastaruoju metu padarytą pažangą ir įgyvendinamas programas, siekiant sumažinti energijos skurdą, PET analizė rodo, kad taikant dabartines priemones, nuo 730 mln. iki 880 mln. žmonių, pagal „Jazz“ scenarijų ir „Simfonijos“ scenarijų atitinkamai vis dar gyvens be elektros energijos 2030 m. ir atitinkamai nuo 320 mln. iki 530 mln. žmonių 2050 m. visame pasaulyje.

Septintas mitas – pasauliniu mastu kapitalo ištekliai yra pigūs ir gausūs.

Tačiau kapitalas yra labai jautrus suvokiamoms politinėms ir reguliavimo rizikoms. Be to, dėl augančio spaudimo viešiesiems finansams, daugelyje šalių viešųjų lėšų nebus galima pakeisti arba jomis padidinti privačių energetikos iniciatyvų finansavimą.

Sekite verslo naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.