„Daugybę metų dirbu pramonėje. Jei man kas nors prieš dešimtmetį būtų sakęs, kad už dujas mokėsime tiek, kiek dabar, būčiau nepatikėjusi. Dujos smarkiai pabrango, ir brangs toliau“, - sakė į „Baltijos energetikos forumą“, įvykusį Vilniuje, iš Didžiosios Britanijos atvykusi „Platts Mcgraw Hill Fainancial“ Analizės skyriaus vadovė Ashna Rahman.
Šiuo metu „Henry Hub“ dujų biržoje kainuoja apie 120 JAV dolerių (per 300 litų) už 1000 kub. metrų.
„Daug kam atrodo, kad dujos Europoje nebeturi ateities. Išties po 2010-ųjų recesijos dujų rinka sumenko, - dujų poreikis pastaruosius trejus metus Europoje nuolat mažėjo. Vis mažiau jų suvartojama ir elektrinėse.
Kartu traukėsi dujų gamyba pačioje Europoje, todėl nuo 2010-ųjų iki šiol importuojamų dujų dalis didėjo“, - sakė A.Rahman.
Ekonomikai sulėtėjus, per 2010-2012 metus Europoje dujų poreikis sumažėjo 12 proc. Dar smarkiau – maždaug 15 proc. - susitraukė vidaus energijos gamyba. Pramonės įmonės vis labiau tapo priklausomos nuo dujų importo.
Anot A.Rahman, Rusija ir Norvegija yra didžiausios dujų eksportuotojos į Vakarų ir Vidurio Europą. Rusijos eksporto apimtys šiuo metu didesnės nei Norvegijos, - suskystintų dujų srautas iš pastarosios valstybės nuolat mažėja.
„Praryja“ Azija
Pramonininkai yra vieni pesimistiškiausių žmonių. Bet ir jie nesirauko, girdėdami prognozes, kad po penkerių metų bendrasis vidaus produktas Europos šalyse sudarys apie 2 proc.
„Ekonomikai kylant, iki 2018-ųjų dujų poreikis turėtų grįžti į 2010-ųjų lygį, ir per dieną Europoje jų bus sudeginama apie 1 mlrd. kubinių metrų“, - sakė A.Rahman.
Europa šiuo metu už dujas turi mokėti brangiai ir dėl kitų priežasčių. Po Fukušimos atominės elektrinės avarijos 2011-aisiais jų poreikis Japonijoje smarkiai padidėjo.
„Šiemet Europa gavo 33 proc. mažiau dujų, nei pernai.
Japonijoje, Kinijoje, Bangladeše labai trūksta energijos, - joms reikia itin daug suskystintų gamtinių dujų. Europa nėra joms konkurencinga. Azijos šalys dujų eksportuotojams šiuo metų daug patrauklesnės, už Europą.
Tad tik tuomet, kai energijos poreikis bus patenkintas Kinijoje ir kitose Azijos šalyse, bus galima su dujų tiekėjais tartis dėl trumpalaikių sutarčių“, - svarstė A.Rahman.
Vamzdynai paseno
Anot ekspertės, amerikietiškoms skalūnų dujomis Europoje bent jau artimiausiais metais vargu ar bus prekiaujama. Per brangu.
„Politiškai niekada nebus įmanoma eksportuoti dujų į Europą iš Šiaurės Amerikos. Pasiekusios Europą, jos kainuotų maždaug trečdaliu brangiau. Tokios jų kainos – nekonkurencingos.
Dėl šios priežasties Europa nepatraukli suskystintoms amerikietiškoms gamtinėms dujoms. Jei jų ir bus importuojama, tai – labai nedaug“, - sakė ekspertė.
Didelis iššūkis Europai yra ir dujų tiekimo infrastruktūra, - vamzdynai ir talpyklos. Jie – nebesaugūs, o investuotojai į juos nėra pasirengę kloti pinigų.
Talpyklos vienintelė dujų sektoriaus vieta, kurio nepasiekia jokie signalai iš Briuselio politikų. Negirdėti raginimų, kad ES šalys turėti susizgribti ir investuoti į dujų infrastruktūrą.
„Talpyklose laikytos dujų atsargos buvo išnaudotos. Praėjusią vasarą jos nebuvo užpildytos. Visa tai šiuo metu atsispindi ir dujų kainose. Jos toliau auga, o žiemą tradiciškai dar labiau padidės“, - kalbėjo A.Rahman.
Ji priminė ir tai, kad pernai Rusija pristatė tiek dujų, kiek buvo sutarta. Ir ne daugiau, - ne tiek, kiek jų reikėjo Europai. Tad 2013-ųjų kovą Jungtinėje Karalystėje nebeliko atsargų, ir dujas jai teko importuoti iš Vokietijos. Tokia situacija nekvepia saugumu.
Neišnyks, bet dar brangs
Ar suskystintos gamtinės dujos kada nors taps globalia preke?
„Netikiu tuo. Nebent tai nutiks po 2020-ųjų, kai jų paklausa, patenkinus poreikius, sumenkės Azijoje.
Amerikietiškos dujos Europoje kol kas neturi ateities. Ir investuotojai neketina kloti savo pinigų brangiems jų infrastruktūros projektams. Dujos nėra tokia prekė kaip nafta, kurios reikia, reikėjo ir reikės“, - svarstė ekspertė.
Vis dėlto, spaudžiant kitų energijos šaltinių – akmens anglies ir subsidijomis maitinamos žaliosios energetikos – dujų kainos ateityje turėtų Europoje šiek tiek susitraukti. Bet jų importo poreikis taip pat niekur nedings.
„Dujų gamyba Europoje sparčiai mažėja. Skaičiuojama, kad nuo šių metų iki 2020-ųjų vidaus gamyba, pavyzdžiui, Nyderlanduose, susitrauks 25 proc. Kaip bematuotume, vidinės energijos neužteks, net jei dujų paklausa ir išliktų tokia pat, kaip dabar.
Daugiausia bus importuojama suskystintų gamtinių dujų. Iki 2020 m. Europoje dar turėsim pakankamai infrastruktūros pajėgumų, kuriuos galima būtų išnaudoti efektyviau.
Kokios dujų kainos šiemet galima tikėtis Europoje? Pasak ekspertės, - Japonijos ir JAV kainų vidurkio.
