13 proc. gyventojų yra pasirinkę standartinį dviejų laiko zonų tarifą. Dieną už kilovatvalandę jie mokės 2,8 cento pigiau – 51,30 centų. Naktį ir savaitgaliais – 2,6 cento arba iki 38,40 centų.
Atitinkamai kainos mažėja ir virykles turintiems gyventojams. Elektrinių viryklių savininkams elektros kaina mažėja atitinkamai – iki 50,30 dieną ir 37,80 naktį ir savaitgaliais.
Kaip ir iki šiol, dviejų laiko zonų tarifų planus geriausia rinktis gyventojams, suvartojantiems bent trečdalį elektros energijos naktimis ir savaitgaliais.
Energija turėtų pigti ir pasirinkusiems Namų planus.
VKEKK patvirtino „Lesto“ pasiūlytus tarifus.
Diržų dar neatlaisvins
Nors energijos kainos ir smunka, ekspertai abejoja, ar tai leis gyventojams atlaisvinti diržus. Kainos skirtumas – dar pernelyg mažas, kad lietuviai pultų daugiau deginti elektros ar šildytis. „Be to, pagal dabartinius įstatymus gyventojai yra tik pasyvūs stebėtojai, kurie neturi galimybių, pavyzdžiui, taupyti šilumą.
Termostatus įsirengę nedaugelis, o išlaidos elektrai ir taip nesudaro didelės biudžeto dalies“, – pastebėjo energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas.
Pasak jo, per krizę įsisavintos taupumo pamokos lietuviams dar bus naudingos. Daugiausia naudos šioje situacijoje, R.Zabarausko manymu, gaus Vyriausybė.
„Ji gyventojų akyse atrodys kaip elektros ir dujų kainų mažintoja. Nes niekam neįdomu, kad tos kainos mažėjo dėl išorinių priežasčių – pinga nafta, JAV skalūnų revoliucija kainas slegia žemyn“, – lrytas.lt teigė R.Zabarauskas.
Kainos galėtų kristi daugiau
Energetikos ekspertas įsitikinęs, kad dar yra erdvės kainoms kristi. „Dujų, elektros kainos mažėja dėl išorinių priežasčių. Tačiau jos beveik nemažėja mūsų pastangomis, išskyrus pakoreguotą VIAP.
Jei daugiau pastangų įdėtų ir Lietuva, turėtume dar mažesnes kainas“, – įsitikinęs energetikos ekspertas. Jis pridūrė, kad didesnis energijos vartojimas – prastas požymis. Tiekėjai pagal ES energijos efektyvumo direktyvą turėtų stengtis, kad vartojimas mažėtų kasmet. Pernai elektros vartojimas augo 2 procentais.
