Mūsų šalies įmonės už elektrą šįmet suploja dvigubai daugiau nei jų konkurentai Estijoje arba Suomijoje.
„Lietuva pirmauja ne ten, kur turėtų“, – kirto Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Šią košę dar pavasarį užvirė visų trijų Baltijos šalių elektros energijos operatoriai, nusprendę pirkti energiją vieni iš kitų.
Lietuvoje jos stinga, tad teko importuoti iš Estijos.
Kuri kaina tikra?
Kiek mokėti už elektros energiją: 0,42 lito už kilovatvalandę (tiek kainuoja biržoje) ar apie 0,2 lito, kaip suderėta su nepriklausomais elektros tiekėjais?
Pastarieji šiuo metu neturi kito pasirinkimo: biržoje elektrą perka brangiai, nes įsigyti perpus pigesnės rusiškos elektros galimybių beveik nebėra.
Kol kas elektra Lietuvos pramonės įmonėms parduodama pagal mažesnes kainas, numatytas ilgalaikėse sutartyse. Tačiau tiekėjai arba nutraukia sutartis, arba įspėja, kad kitąmet kainos augs maždaug penktadaliu.
„Įmonės dar turi galiojančias metines sutartis. Tačiau ant išlikimo slenksčio atsidūrę tarpininkai žada keisti savo taktiką ir nebesudaryti ilgalaikių sutarčių. Biržoje kainos šokinėja – jiems tai nuostolinga“, – kalbėjo R.Dargis.
Ir tiekėjams, ir pramonininkams svarbu, kad būtų sugrįžta prie ankstesnės sistemos, kai niekas nesuko galvos, iš kur atkeliauja elektra. Svarbiausia, kad ji būtų kuo pigesnė.
Pakilo iki neregėtų aukštumų
Tačiau sistemų operatorių sandoris atvėrė kelią elektrai tik iš Šiaurės šalių, kuri atiteka per Estijos ir Latvijos jungtį. Maža to, kad dėl to pakilo kainos, ėmė stigti ir pačios energijos.
Viena priežasčių – per silpna jungtis Latvijoje. Tuo metu Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose pagaminta elektra kainuoja 0,45 lito už kilovatvalandę ir yra paprasčiausiai pernelyg brangi.
Rudens pradžioje elektros kaina „Nordpool“ biržos Lietuvos zonoje buvo pakilusi į neregėtas aukštumas – iki 72 centų už kilovatvalandę.
Tokių kainų svyravimų nebūdavo 2010–2012 metais, kai Lietuva kone pusę reikalingos energijos importuodavo iš vadinamųjų trečiųjų valstybių – Rusijos ar Baltarusijos.
Bet dabar šios elektros patekimas į rinką gerokai apribotas.
Maža to, rusišką elektros energiją tiekianti „Inter RAO Lietuva“ kitiems metams jau sudarė vartotojų sąrašą ir nebegali nieko pasiūlyti daugiausia jos sunaudojančioms Lietuvos įmonėms.
Kentės visi pirkėjai
Gruodį, kai pradės veikti antroji Estijos ir Suomijos jungtis, Estijoje susidarys elektros energijos perteklius.
Prognozuojama, kad estai per Latviją elektrą nukreips į mūsų šalį, o tai dar labiau užkimš jungtį tarp Baltijos šalių. Kol pralaidumas menkas, kainos gali kilti vis aukščiau.
Kam dėl to labiausiai skaudės? Pramonininkai skaičiuoja: jei kitąmet situacija nesikeis, o importas iš Rusijos bus ribojamas, norėdamos patenkinti savo poreikius mūsų šalies pramonės įmonės už ją turės sumokėti 800 mln. litų daugiau nei šiais metais.
Visiems suprantama, kad pinigai iš dangaus nekrinta – už padidėjusias gamybos sąnaudas galiausiai sumokės pagamintas prekes perkantys žmonės.
Reikia saugiklių
„Lietuvoje labai trūksta patikimo, saugaus elektros energijos tiekimo. Mūsų pramonės konkurencingumas šiuo metu prastas, – vakar sostinėje vykusiame Baltijos energetikos forume tokią diagnozę pateikė R.Dargis. – Politikai, norėdami įtikti savo rinkėjams, pakėlė elektros kainas pramonei.
Lietuvoje šiuo metu jos aukščiausios visame regione.“
Pramonininkų nuomone, atsisakyti elektros jungčių su Rusija nėra protingiausia išeitis.
Mat infrastruktūra yra gera, todėl verta ją veiksmingai panaudoti tuos porą metų, kol, susijungus su Lenkija, jungčių žemėlapis pasikeis iš esmės.
Todėl, anot R.Dargio, pramonininkai ir siūlo depolitizuoti energetikos sektoriaus sprendimus.
„Svarbiausia ekonominiai skaičiavimai, kuriuos turi atlikti energetiką išmanantys specialistai.Priimant sprendimus reikia klausytis ne ko kito, bet vartotojų balso. Strategija, kurioje nedalyvaus verslo įmonės, nieko verta“, – malė į miltus dabartinę tvarką Pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Estai irgi mato bėdas
Nepriklausomo energetikos eksperto, buvusio energetikos viceministro Romo Švedo tvirtinimu, Lietuvos įmonės tapo politinių interesų įkaitėmis: „Baltijos energetikos jungčių planas, Europos Komisijos nuomone, yra geriausias istorijoje integracijos pavyzdys. Bet koks žingsnis toliau?
Integracijos nevalia skubinti, nes reikia nuoseklaus politikų mąstymo, bet jie vis dar blaškosi.“
Anot įmonės „Eesti energia“ atstovo Andreso Troppo, blogiausia, kad skandalingas operatorių susitarimas įgyvendinamas mechaniškai, neatsižvelgiant, kokią įtaką jis padarys verslui.
„Toks susitarimas realiai nesukūrė bendros Baltijos šalių elektros energijos rinkos.
Elektros kainų skirtumas tarp Estijos ir Lietuvos padvigubėjo, o pirmiausia nukentėjo Lietuvos įmonės.
Nuo gruodžio Estija taikys tokias pat kainas kaip Suomija.
Mūsų rūpestis dabar – išlaikyti integraciją su Latvija ir Lietuva“, – aiškino A.Troppas.
Iš pirmų lūpų
Kasparas Jurgelionis
„Achemos grupės“ valdybos pirmininko pavaduotojas
„Mes galime mokėti ir gana didelę kainą už energiją, bet tik tol, kol esame konkurencingi Europoje.
Nepakanka konstatuoti fakto, kad Lietuva tapo energetine sala. Klausimas, kuris mums rūpi, – kada ir kokiais tiltais galėsime išeiti iš tos salos? Kaip mes galime planuoti savo investicijas?
Esame vieni konkurencingiausių Europoje ir savo technologijomis, ir darbo našumu, bet mums reikia ir konkurencingų energijos kainų. Politikai turėtų dalytis atsakomybe, o ne trumpalaikiais sprendimais mažinti ilgalaikį konkurencingumą.“
Juris Uozuolinis
Latvijos nepriklausomas energetikos ekspertas
„Elektros biržoje dalyvauja visos Baltijos valstybės. Tačiau ką turime? Fenomeną: rinka kuriama ne pramonės įmonėms.
Pastaruoju metu susiklosčiusi padėtis mums nepatinka. Biržoje kainos nepagrįstai didelės. Politikai irgi nervinasi – jiems nepatinka kūdikis, kurį patys sukūrė.
Ir dujų, ir elektros tinklai pramonei buvo sukurti prieš 20– 30 metų, kai energijos buvo suvartojama daug mažiau. Dabar jungčių trūksta.
Todėl daug svarbiau klausyti verslo atstovų, o ne politikų, nes pastarieji kartais kalba vadovaudamiesi kitokiu požiūriu nei verslininkai.“
