Ekspertų teigimu, dar labiau kristi kainoms sutrukdė aukštesnė nei įprastai oro temperatūra.
„Kai orai atvėsta, įjungiamos termofikacinės elektrinės ir rinkoje atsiranda vietinės energijos pasiūla. Lapkritis buvo šiltesnis nei įprasta, todėl šios elektrinės neveikė pilnu pajėgumu. Kita vertus, lapkritį išaugo vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos kiekis, o likusį energijos trūkumą kompensavo importas iš Estijos, Skandinavijos bei trečiųjų šalių“, – situaciją komentuoja nepriklausomos elektros tiekėjos „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas.
Vidutinė elektros energijos kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 9,5 proc. mažesnė nei spalį ir siekė 14,61 ct/kWh. Suomijoje ji nukrito 17,2 proc., iki 13,13 ct/kWh, o Latvijoje išliko tokia pati kaip ir Lietuvoje. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, elektros kainos Lietuvoje pakilo 20,3 proc., Latvijoje ir Estijoje – 12,9 proc., o Suomijoje – 2,9 proc.
Praėjusį mėnesį Skandinavijos šalys už elektrą taip pat mokėjo brangiau nei įprastai – dėl oro sąlygų vandens lygis hidrorezervuaruose buvo ir tebėra žemesnis nei vidutinis daugiametis. Ateityje prognozuojami vėsesni ir drėgnesni orai, kurie normalizuos vandens lygį ir nebedidins elektros kainų. Šiuo metu jis siekia 72-75 proc., tuo tarpu vidutinis daugiametis lygis yra 79-83 proc.
Žaliavinės naftos kaina lapkritį beveik nekito ir svyravo nuo 103,5 iki 111,5 JAV dolerio už barelį. Mėnesio pabaigoje ji siekė 109,7 JAV dolerio už barelį – 0,78 proc. brangiau nei spalį. Taršos leidimų kainos praėjusį mėnesį susitraukė iki 13,81 lito už toną.
Akmens anglies kaina praėjusį mėnesį išliko stabili – 82,3 JAV dolerio už toną (214,06 lito už toną). Per mėnesį ji susitraukė mažiau nei 0,1 proc.
