Rusijoje kilo sumaištis, kai Kanada Jungtinėms Tautoms pateikė prašymą išplėsti savo arktinio šleifo ribas ir įtraukti į šią teritoriją Šiaurės ašigalio dalį.
Mat anksčiau panašią paraišką pateikė ir Maskva, kuri laiko Šiaurės ašigalį ir povandeninį Lomonosovo kalnagūbrį savo teritorija.
„Dabar į Arktį veržiasi visi, taip pat ir kanadiečiai. Manau, kad tai – suplanuota Kanados provokacija, už kurios gali slypėti ir kitų Vakarų šalių interesai. Tikėkimės, kad atsilaikysime“, -- sakė Rusijos arktinės jūrų ekspedicijos vadovas Piotras Bojarskis.
Pagal JTO jūrų taisyklių konvenciją, bet kuri valstybė gali pretenduoti į vandenyno dugną už 200 jūrmylių nuo tarptautiniu mastu pripažintos zonos, jei įrodo, kad tai – jos žemyninio šelfo tęsinys.
Būtent tą pastaruosius 20 metų mėgina įrodyti Rusija, o prieš 10 metų į kovą stojo ir Kanada.
Niekam ne paslaptis, dėl ko kaunamasi. Anot mokslininkų, Arktyje slypi maždaug ketvirtadalis dar neištyrinėtų pasaulio energetinių išteklių: 20-25 mlrd. tonų naftos ir dujų, ką jau kalbėti apie auksą ir kitas gėrybes.
Ar tai nevirs tikru karu? Negalima atmesti tokios galimybės. Pavyzdžiui, Rusija Novosibirsko salose jau atkūrinėja kažkada buvusią karinę bazę.
Šios šalies gynybos ministerija jau surengė karinių laivų žygį į priešarkties rajonus. „Mes atėjome, tiksliau – sugrįžome ten visam laikui“, - pareiškė viceministas Arkadijus Bachinas.
Užsimenama, kad ateityje bus įtraukta ir karo aviacija. O juk į šiaurės ašigalio turtus pretenduoja ir daugiau valstybių, pavyzdžiui, Danija.
