Politikai gali drąsiau pensininkams žarstyti pažadus ir kalbėti apie virš plano gautas biudžeto pajamas, rašo „Lietuvos rytas“.
Jau po keturių mėnesių papildomai bus apmokestintos dujos, naudojamos šildymui. Tačiau į kitų metų biudžetą būsimos įplaukos neįtrauktos.
Pakeitimų dar nepriėmė
Daugelyje ES šalių dujos apmokestintos akcizo mokesčiu pagal ES direktyvą. Lietuva nuo 2003 metų išsiderėjo pereinamąjį laikotarpį dešimčiai metų, kuris baigiasi kitais metais.
Tad jau kitąmet šildymui naudojamos dujos bus apmokestintos akcizu.
Dar vasarą Finansų ministerija svarstė, kaip įgyvendinti ES reikalavimą. „Jei įvestume gamtinių dujų akcizą, tai automatiškai pakiltų šildymo kaina“, – tuomet kalbėjo finansų viceministras Vytautas Galvonas.
Tai, kad dujų apmokestinimas padidins sąskaitas, visada buvo aišku, tačiau nežinoma, kiek. Finansų ministerija Akcizų įstatymo pakeitimus įregistravo likus tik 5 mėnesiams iki jo įsigaliojimo. Iki šiol jie dar nepriimti, nors už dujas daugiau mokėti teks jau gegužę.
„Nėra jokios galimybės nukelti akcizą vėlesniam laikui“, – „Lietuvos rytą“ informavo Finansų ministerijos atstovai.
Gyventojai pajus labiau
Taigi gyventojai ir verslas jau kitų metų viduryje pajus akcizų naštą. Didžiausias mokestis nustatytas gyventojams.
Už tūkstantį suvartotų kubinių metrų dujų jiems reiks mokėti 35 litus akcizo.
Verslui akcizo mokestis perpus mažesnis, jis sieks 18 litų už 1000 kubinių metrų. Tai skelbiama Finansų ministerijos parengtose Akcizų įstatymo pataisose. Jas dar svarstys Seimas.
„Apmokestinimas akcizais gali šiek tiek padidinti centralizuotai tiekiamos šilumos kainas“, – skelbiama Finansų ministerijos parengtose išvadose.
Valdininkai apskaičiavo, kad centralizuotai tiekiama šiluma vidutiniškai pabrangs nedaug – 0,16 cento už kilovatvalandę.
Apie 70 litų per metus papildomai reikės primokėti ir standartinio individualaus namo savininkui. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, per metus privatus namas sunaudoja vidutiniškai du tūkstančius kubinių metrų dujų.
Kainos neturėtų gąsdinti?
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas įsitikinęs, kad butuose gyvenantys žmonės įsigaliojusį dujų akcizą pajus nebent simboliškai.
Tačiau tas simboliškumas ne toks jau menkas: per šildymo sezoną vidutiniam namų ūkiui tai atsieis apie 140 litų.
„Vis daugiau miestų pradeda naudoti biokurą, tad dujų akcizo įtaka nebus didelė. Naujas mokestis galbūt kaip tik privers miestus greičiau atsisakyti dujų“, – svarstė V.Stasiūnas.
Tiesa, gyventojai dujų akcizo gali visai nepajusti, nes šildymo sąskaitos mažėja dėl pingančių dujų. Per metus šilumos kaina Lietuvoje sumenko vidutiniškai apie 11 proc.
Be to, Finansų ministerija pasiūlė, kad nuo akcizo mokesčio būtų atleisti tie gyventojai, kurie yra paramos gavėjai.
Naujos Akcizų įstatymo pataisos jau pateiktos Seimui, tačiau dujų akcizą parlamentarai palaimins jau tik kitų metų pradžioje. Finansų ministerija dar siūlo atleisti nuo akcizo mokesčio gyventojams parduodamas anglis.
Kas mėnesį – milijonas litų
Finansų ministerija jau apskaičiavo, kiek bus surinkta pajamų už akcizą. Jam įsigaliojus gegužę už likusius aštuonis mėnesius į valstybės biudžetą tikimasi gauti 7 milijonus litų – vidutiniškai beveik po milijoną kas mėnesį.
Tiesa, Vyriausybė turi teisę dujų akcizus didinti, nes siūlomas iš esmės minimalus apmokestinimas.
Taigi 2015 metais pajamų iš dujų akcizo į biudžetą pateks gerokai daugiau nei kitąmet.
Siutina valdžios lėtumas
Pramonininkai teigė suprantantys, kad reikia laikytis įsipareigojimų ES. Todėl jie nežada reikalauti lengvatų ar pratęsti pereinamąjį laikotarpį. Tačiau juos stebina tai, kad Finansų ministerija tam ruošiasi paskutinę minutę be jokių įspėjimų.
„Nuo kada įsigalios dujų akcizas? Nuo gegužės? Tai dar gerai, kad ne nuo sausio“, – ironizavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Jankauskas.
Viskas – paskutinę minutę
Pramonininkų atstovas stebėjosi, kad Vyriausybė neskuba paskelbti, kiek verslas už dujas mokės kitais metais, kiek jos bus papildomai apmokestintos.
„Visi planuoja biudžetą ir išlaidas. Mano nuomone, apie akcizo įvedimą reikia iš anksto apsispręsti ir paskelbti, o ne paskutinę minutę“, – įsitikinęs V.Jankauskas.
Pasak jo, Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios šildydamos pastatus naudoja nemažai dujų.
„Apie tai tikrai per mažai kalbėta, verslas turėjo būti įspėtas anksčiau. Deja, paskutinės minutės tvarka kartojasi.
Tas pat šįmet buvo dėl visuomenės interesus atitinkančių paslaugų mokesčio. Apie jį turėjome žinoti dar rugsėjį, bet paskelbta tik lapkritį“, – stebėjosi V.Jankauskas, kuris anksčiau vadovavo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.
Daugiausia sumokama Danijoje
Lietuva – viena paskutinių ES šalių, kurioje dujos, skirtos šildymui, nėra apmokestintos akcizu. Daugelis ES valstybių taiko net didesnius akcizus, nei numatyta ES direktyvoje.
Kaimyninėje Latvijoje gamtinių dujų akcizas visiems dujų vartotojams siekia 60 litų už tūkstantį kubinių metrų, Estijoje – per 90 litų.
Smarkiausiai gamtinės dujos akcizu yra apmokestintos Danijoje, kurioje mokestis siekia daugiau nei 1200 litų už tūkstantį kubinių metrų.
Dėl to atitinkamai tose šalyse surenkama daugiau pajamų, nei planuoja gauti Lietuva.
Dujų akcizai kol kas netaikomi ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Gamtinių dujų akcizai taikomi siekiant laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro ir keisti jį kitomis alternatyvomis.
