„Pagal planą, kuriame numatyta, kad Lietuvoje deginimui liktų 500 tūkst. tonų atliekų, manome, kad turėtų būti 3 gamyklos. Ruošiame nutarimus, kad atsirastų galimybė riboti gamyklų pajėgumus, kad jie neviršytų to kiekio (atliekų - Red.), kuris liktų Lietuvoje. Manau, kad būtinai turime deginti Lietuvoje liekančias atliekas, bet negalime būti atliekas iš kaimynų vežančia ir jas deginančia valstybe“, - trečiadienį sakė V.Mazuronis.
Pasak jo, tokios gamyklos galėtų veikti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Anot aplinkos viceministro Almanto Petkaus vienas iš ministerijos iššūkių bus subalansuoti atliekų tvarkymo sistemą, kad iki 2020 metų atliekos būtų ir rūšiuojamos, ir kartu vyktų nuosaikus jų deginimas.
„Normaliai veikiančioje atliekų tvarkymo sistemoje tų atliekų, kurios netinka perdirbimui ir gali būti naudojamos energijos gamybai, susidaro 35-40 procentų. Tie 500 tūkst. tonų atitinka mūsų 35 proc. dydį ir tai būtų darni, subalansuota sistema. Jeigu būtų bandoma deginti didesnį kiekį, mums iškiltų grėsmė neparuošti pakankamo kiekio atliekų perdirbimui arba kitam panaudojimui. Tai reikštų, kad mums grėstų baudos už Europos Sąjungos užduočių nevykdymą 2020 metams“, - spaudos konferencijoje kalbėjo A.Petkus.
Klaipėdoje veikia Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ valdomos bendrovės „Fortum Klaipėda“ atliekų deginimo gamykla. Koncernas taip pat planuoja tokią gamyklą statyti Kaune.
Vilniuje koncerno „Icor“ ir Vilniaus savivaldybės valdoma įmonė „Reenergy“ planuoja statyti atliekų deginimo gamyklą. Vilniaus savivaldybė spalio pabaigoje pranešė, jog „Reenergy“ pradėjo statyti 240 mln. litų vertės 50 megavatų atliekų deginimo gamyklą, tačiau lapkričio viduryje Vilniaus apygardos administracinis teismas laikinai sustabdė leidimą statyti gamyklą.
Aplinkos ministerija anksčiau yra teigusi, kad iš dešimties Lietuvoje planuotų atliekų rūšiavimo gamyklų gali būtų pastatytos aštuonios.
