Arvydo Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija šį projektą, kaip sudėtinę Lietuvos plano dalį, pateikė Europos Komisijai siekdama, kad šalies energetikos įmonėms nuo 2016 iki 2020 metų būtų pratęstas pereinamasis laikotarpis, skirtas įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvoje numatytus taršos mažinimo reikalavimus.
„Akivaizdu, kad „Dalkia“ parengtas projektas 2010 metais konservatorių buvo atmestas tik dėl politinių motyvų. Kitaip negalima paaiškinti fakto, kad „Dalkia“ projektą Vilniuje atmetę politikai patys pateikė jį Briuseliui kaip valstybės siūlomą sprendimą“, - teigė „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis.
Gruodžio 12 dieną Europos Komisija patvirtino planą ir nurodė Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms palaipsniui mažinti teršalų kiekius. Komisija numatė aiškias priemones, kurias privaloma įgyvendinti miestų šilumos ūkiuose.
Vilniaus miestui komisija patvirtino priemones, numatančias tolygų taršos mažinimą ir biokuro diegimą šilumos ūkyje. Komisija įpareigojo sostinę iki 2020 metų įgyvendinti kuro konversijos projektą, pagal kurį numatoma 70 procentų šilumos ūkyje suvartojamų gamtinių dujų pakeisti biokuru.
„Europos Komisija patvirtino, kad mūsų specialistų parengtas projektas išlieka aktualus Vilniui. Numatytos priemonės leis sostinėje sumažinti ne tik taršą, bet ir šilumos kainą. Geriau vėliau nei niekada. Jeigu „Dalkia“ projektas sostinėje būtų įgyvendintas 2010 metais, šiluma vilniečiams jau šiandien būtų pigesnė“, - sakė L.Samuolis.
Europos Komisijos nurodymu, planas turi būti įgyvendinamas aiškiai apibrėžtais etapais, kitu atveju gresia baudos. Galutinai įgyvendinti taršos mažinimo reikalavimus Lietuvos energetikos įmonėms privaloma iki 2020 metų birželio 30 dienos.
