„Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbino „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininką ir generalinį direktorių Dalių Misiūną.
- Šiandien Vyriausybė nusprendė, kad kurs komisiją, kuri teiks siūlymus, kaip efektyvinti Baltijos šalių elektros rinką. Kaip Jūs manote, koks turėtų būti pirmas darbas šioje srityje?
- Priimti sprendimus ir nustatyti taisykles dėl importo pralaidumo. Rudenį turėjom gana įtemptą situaciją rinkoje, atskirais laiko momentais importas iš Baltarusijos nebuvo įmanomas. Tos savaitės sutapo su Kaliningrado elektrinės remontu ir tai sukėlė kainas. Tai parodė, kad metodika, kuri kovo mėnesį buvo sutarta tarp trijų valstybių, neveikia ir infrastruktūra, kurią turime, nėra pakankama taikyti tokioms taisyklėms.
- Kiek teko žiūrėti į biržos duomenis, tai tam tikrais momentais buvo nulinis importas iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Tai turbūt nėra normalu.
- Iš šono tai gali būti šiek tiek keista, bet dėl fizinių srautų pasiskirstymo ir nustatytos pralaidumo skaičiavimo metodikos, mūsų operatoriai skaičiuodami nustatydavo nulį, nes tokia būdavo sutarta metodika. Iš rinkos perspektyvos tai nėra sveikintina, nes yra prarandama galimybė importuoti elektrą.
- Tas susitarimas kelia ypač dideles aistras, nes elektros kainos siekia neregėtas aukštumas. Ką Jūs apskritai manote apie šį susitarimą?
- Jis galėtų būti laikomas per ankstyvu. Daugelis ekspertų sakė, kad jeigu turėtume jungtį su Švedija, tai nebūtų sukėlę neigiamų pasekmių.
Susitarimas, kuris galbūt yra labiau tinkamas situacijai su jungtimi, yra pradėtas taikyti neturint jungties. Kita problema yra tai, kad tarp Estijos ir Latvijos turime ribotą pralaidumą. Ir tas butelio kakliukas, kaip vadina energetikai, kelia daug problemų.
Planuose yra pastatyti dar vieną liniją tarp Estijos ir Latvijos. Jeigu ta linija egzistuotų, nebūtų problemos taikyti tą metodiką. Metodika, kuri buvo planuota idealiai situacijai, buvo pritaikyta ne tokioj ir idealioj realybėj.
- Už šitą susitarimą yra atsakingas Lietuvos elektros perdavimo operatorius „Litgrid“. Kaip Jūs, atstovaujantis įmonę, atsakingą už visą energetikos sistemą, aiškinate, kodėl buvo taip paskubėta pasirašyti šį susitarimą?
- Man sunku komentuoti, nes „Litgrid“ Lietuvoje ir jų kolegos Estijoje ir Latvijoje yra atsakingi už tokių susitarimų pasirašymą ir tinkamą sistemos veikimą. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, tos funkcijos yra atskirtos. „Lietuvos energija“ lieka atsakinga už gamybą, skirstymą ir tiekimą, tačiau pačias sistemines ir tarpsistemines problemas valdo „Litgrid“.
- Tai juk nėra visiškai savarankiška institucija? Jeigu pasižiūrėtume į tam tikrus tikslus, iškeltus nacionalinėje energetikos strategijoje, tai tas susitarimas tuos tikslus lyg ir įgyvendina.
- Ypatingai jei pasižiūrėtume į „BEMIP“ susitarimą – Baltijos šalių elektros rinkos integravimo planą. Tame plane yra pasakyta, kad turime integruoti rinkas, taikyti vieningą prekybos sistemą. Teoriškai tai yra labai pažangi sistema, integruojanti rinkas, leidžianti visiems vienodai prekiauti elektra. Tačiau jei turime fizinį ir techninį apribojimą pralaidumui tarp Estijos ir Latvijos, bei tiekimo trūkumus iš Kaliningrado, susidaro situacija, kuri nėra priimtina.
- Ar „Lietuvos energija“ negali tokiems sprendimams daryti įtakos?
- Galim daryti įtaką ilgąja prasme, pigindami savo gaminamą elektrą, statydami naujas elektrines ir ieškodami būdų maksimaliai daugiau pagaminti konkurencingos elektros.\
- Bet esate suinteresuoti, kad ir importuojamos elektros būtų konkurencinga kaina? Juk „Lesto“ irgi biržoje perka elektrą.
- Be abejo. Deja trečias energetikos paketas, dabar jau gana populiarus terminas, atskiria veiklas. Operatorius, šiuo atveju „Litgrid“ yra nepriklausomas savo sprendimais, o „Lietuvos energija“ neturėtų daryti įtakos.
- Kitaip sakant, Jūs patys esate pakliuvę į šito susitarimo spąstus.
- Visiškai teisingai. Visi tiekėjai prisiėmė riziką, pasekmes, kalbu apie rugsėjį ir spalį, kuomet elektra buvo labai brangi. Galutiniai vartotojai, tai yra nei verslas, nei buitiniai klientai nepajus to savo sąskaitose, nes turėjo fiksuotus kontraktus. Tiekėjai buvo tie, kurie amortizavo skirtumą tarp išaugusios biržos kainos ir tos pačios pardavimo kainos, kuri buvo sutarta dar metų pradžioje.
- Ar didelis buvo skirtumas, kokius nuostolius patyrė tiekėjai?
- Tiksliai nėra suskaičiuota, bet kai kuriomis valandomis skirtumas buvo milžiniškas. Pavyzdžiui turėjome dienas, kai dienos kaina buvo 40-50 centų, tuo tarpu pardavimo kaina yra 15-16 centų.
- Ar tokių eksperimentų, kaip šis susitarimas, galima tikėtis ateityje?
- Tikiuosi, kad neturėsime daryti tokio masto eksperimento. Viskam yra modeliavimas, analizė, kad užbėgti įvykiams už akių. Čia yra gera pamoka. Metodika, kuri buvo priimta kovo mėnesį, veikė nuo birželio iki rugsėjo. Mes negalėjom pasakyti, kad tai sąlygos kažką tokio didelio. Tik tada, kai Kaliningrade elektrinė buvo pradėta remontuoti, pasijuto tikrasis poveikis.
- Kai yra tokia situacija, verslas pradeda ieškoti kaltų. Atsirado manančių, kad nepriklausomi elektros tiekėjai susitarė elektrą pardavinėti brangiau. Buvo minima 30 proc. didesnė riba mokant už elektros kaina. Ką Jūs manot?
- Tikrai abejoju, kad buvo kažkokie specialūs susitarimai. Tiekėjai ir tapo nukentėjusiais. Matyt verslas pagrįstai klausia, kas bus kitais metais. Kiekvienais metais sutartys yra atnaujinamos ir yra tariamasi dėl kainos.
Be abejo, dalis tos rizikos bus perkelta į kontraktą. Dalis sutarčių buvo ilgalaikės, apimančios ir 2014, ir 2015 metus, o kaina užfiksuota dar 2012-ais metais. Jos nebus pakeistos. Greitu metu bus aišku, už kiek verslas kitais metais perka elektros energiją. Iš reakcijos rinkoje galiu pasakyti, kad tas pokytis tikrai nėra ženklus.
- Kaip verslui atsakyti į klausimą, kiek kitais metais kainuos elektra? Yra paskaičiuota, kad kitais metais bus sumokėta 800 mln. litų daugiau nei šiemet.
- Tą skaičių galima suskaičiuoti teoriškai dėliojant prielaidas. Tikrai nemanau, kad jis pasiteisins. Kalbam iki 10 proc. pokytį ir tai atskiroms sutartims. Mes vis dar turim pakankamą kiekį ir gamintojų, ir tiekėjų tam, kad konkurencija pasiūlytų gerą kainą vartotojams. Tai aktualu verslui, o buitiniai vartotojai yra dar labiau apsaugoti, nes „Lesto“ savo portfelyje formuoja pagrindą iš remtinos elektros energijos, kuri yra perkama už fiksuotą kainą. Ir ta kaina, lyginant šiuos ir kitus metus, skiriasi 0,2 cento.
- Jums turbūt puikiai yra žinoma nepriklausomo elektros tiekėjo „Sky energy group“ situacija, kuomet kainų komisija kompanijai sustabdė licenciją ir visa krūva institucijų nuo gruodžio vidurio yra priversti pirkti brangesnę elektrą iš „Lesto“. Kaip tai aiškinate?
- Kai nepriklausomas tiekėjas nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų ar yra sustabdyta veikla, „Lesto“, kaip garantinis tiekėjas, perima tuos vartotojus. Tie vartotojai iš karto gali ieškoti kito tiekėjo ir pasirašyti naujas sutartis. Be to „Lesto“ turi prievolę taikyti šiek tiek didesnį antkainį, kad paskatintų įmones rinktis nepriklausomus tiekėjus. Bet buitinio vartotojo tai neliečia, tik įmones, komercinius vartotojus.
- Iki sausio 16 d. „Sky energy group“ turi ištaisyti trūkumus, kitaip neteks licencijos. Vadinasi tiems klientams teks ieškotis naujo elektros tiekėjo ir vienu nepriklausomu tiekėju Lietuvoje gali būti mažiau. Tą vietą užims „Lesto“. Tai apie kokią laisvą rinką mes kalbam, jeigu yra valstybinis „Lesto“, perimantis įsipareigojimus?
- „Lesto“ veiks kaip garantinis tiekėjas. Kai vartotojai pasirinks nepriklausomą tiekėją, „Lesto“ nustos jiems teikti ir perduos tiekėjams.
- Tai vartotojas nėra įpareigotas su „Lesto“ pasirašyti fiksuotą sutartį, jeigu ji jį perima? - Bet kuriuo momentu, kai vartotojas pateikia sutartį su nauju tiekėju, jis pereina į to klientų pusę. „Lesto“ suteikia apsaugą, kad jeigu mano tiekėjas bankrutavo, aš neliksiu be elektros.
- Jeigu „Lesto“ dalyvauja kaip rinkos žaidėjas, tai irgi yra suinteresuotas turėti kuo daugiau klientų.
- „Lesto“ nėra rinkos žaidėjas ar nepriklausomas tiekėjas. Jis turi dvi roles: visuomeninis tiekėjas ir garantinis tiekėjas, kai nepriklausomas tiekėjas negali to padaryti. „Lesto“ nekonkuruoja su nepriklausomais tiekėjais.
- Kokios yra lietuviškos elektros perspektyvos?
- Jos nėra daug ir tai yra liūdna perspektyva. Šiuo metu Lietuvoje pasigaminam vos trečdalį suvartojamos elektros. Ir tik dešimtadalis elektros yra pagaminamas be subsidijų, komerciškai. Turime gerai pagalvoti, kiek norime gaminti elektros ir sugalvoti projektus.
- Ar ne per brangu gaminti elektrą?
- Šiandien gamyba iš dujų yra per brangi. Bet yra momentai laike, kai importas yra neįmanomas ir turi gaminti. Kuo konkurencingesnę turėsi gamybą, tuo geriau.
- Dabar lyg ir Jūsų atsakomybė yra Visagino atominės elektrinės projektas. Premjeras dar neleidžia suprasti ar jis bus įgyvendintas, ar ne. Gal Jūs galite atsakyti, kodėl yra delsiama?
- Tam, kad atsakytume į Lietuvos situaciją, galim pažiūrėti į tai, kas vyksta pasaulyje. Po Fukušimos nuotaika labai subjuro. Vokietija apsisprendė visiškai atsisakyti branduolinės energijos, Čekijoje pristabdytos statybos.
- Kalbėkim apie Lietuvą. Ar turim sprendimą čia?
- Šiandien tikrai neturim. Buvo susitarta tą spręsti tarp Baltijos šalių, sudaryti komisijas.
- Ką tos komisijos dar turi atsakyti, kas čia neaišku?
- Turime suprasti, kad tai yra politinis sprendimas. Tai yra milžiniška investicija, vien Lietuvai to daryti yra neįmanoma. Šiandien importuoti elektrą yra pigiau.
- Kas be ko, ypač iš Rytų kaimynės.
- Čia yra jei galvojam apie šiandieną. Po dešimt metų neturim garantijų, kad importas bus toks pat patrauklus. Gali būti, kad po dešimt metų Rusijos vidinė rinka reikalaus daug daugiau elektros ir tai sukels kainą, taip pat vargu ar estai galės tokiu pat mastu naudoti skalūnus. Visus veiksnius reikia vertinti.
- Per dešimt metų atominės elektrinės nepasistatysime.
- Optimistiniu scenarijumi projektas galėtų būti įgyvendintas per dešimt metų.
- Jūs atstovaujate darinį, kuris du kartus buvo išformuotas. Ar nesibaiminate, kad pasikeitus valdžiai, „Lietuvos energija“ vėl bus išardyta?
- Aš tikiuosi, kad taip neatsitiks. Dabar turim argumentus, kodėl šiandien yra kitaip. „LEO LT“ buvo ir privataus kapitalo vadovavimas, o mes esame 100 proc. valstybinės valdomas darinys. „Visagino atominės elektrinės“ atveju orientacija buvo į konkretų projektą. Mums šitas projektas yra tik viena iš veiklų.
