Nors gruodžio pabaiga, J.Puišienės bute Bajorų kelio 3-iajame name nešyla nė vienas radiatorius. Gyvatukas – taip pat. Išjungtas ir grindų šildymas vonioje. Sakysite, pensininkė taupo rizikuodama savo sveikata ir tirta iš šalčio? Tikrai ne.
Termometro rodmenys vilnietės namuose iškalbingi. Tą dieną, kai lauke buvo 5,1 laipsnio, J.Puišienės kambariuose – 18,6 laipsnio šilumos.
J.Puišienei 47 kvadratinių metrų buto nereikia šildyti jau ketvirtus metus. Tiek laiko ji gyvena Bajorų kelyje naujos statybos daugiabutyje, dideliuose ir netaupiuose butuose aimanuojantiems pensininkams įrodydama, kad gyvenimą galima puikiai susitvarkyti.
Mokesčiai žiemą nesmaugia
83 metų J.Puišienė sutiko, kad 18 laipsnių šilumos vaikus auginančioms šeimoms gal ir per mažai. Bet jai – kaip tik.
Kaimynai su mažyliais šildosi daugiau, kad galėtų namuose basi vaikščioti.
O J.Puišienė moka tik už laiptinės šildymą. Bet ir joje įjungtas tik vienas radiatorius. Todėl visiems komunaliniams mokesčiams kiekvieną mėnesį ji išleidžia 150, daugiausia – 200 litų.
J.Puišienė pripažino, kad kartą šildymą ji vis dėlto buvo įjungusi. Tačiau tik valandai, kai į svečius buvo užsukusi mama su mažu vaiku.
Užtenka saulei pašviesti
Kai meistrai atėjo tikrinti šildymo sistemos, nusistebėjo: „Ką, radiatorius neįjungtas?”
Gyventoja patikino, kad nejungia radiatoriaus ne tiktai svetainėje, bet ir miegamajame.
Laimė, šįmet didelių šalčių nebuvo. O kiek pensininkės namuose šilumos buvo praėjusią žiemą, kai šaltis siekė 20 laipsnių? Tokiomis dienomis bute neįjungtais radiatoriais temperatūra buvo 17,5 laipsnio šilumos, bet žemiau nenukrisdavo.
O kai į langus pašviesdavo saulė, temperatūra bute vėl šoktelėdavo porą laipsnių.
Mat buto langai – į pietus. Tad vasarą, kai pakaitina, J.Puišienei tenka net duris į laiptinę atidaryti, kad būtų skersvėjis.
Pirkėja ilgai negalvojo
Po vyro mirties J.Puišienei keturių kambarių butas Lazdynuose buvo per didelis ir ji ėmė dairytis mažesnio.
Ne, milžiniški mokesčiai už šildymą nespaudė ir ten, nes daugiabučio bendrijos pirmininkas buvo veiklus žmogus. Jis netingėdavo užsukti į šilumos punktą, pareguliuodavo, ir radiatoriai šiltesnėmis dienomis netvoksdavo karščiu.
Vis dėlto sužinojusi, kad Bajorų kalvų kvartale statomi nauji namai, vilnietė nusprendė juos apžiūrėti.
„Įžengusi į butą, kuriame dabar gyvenu, nieko daugiau neieškojau. Atsimenu, kad tąkart man išsprūdo: „Nejaugi aš čia gyvensiu kaip karalienė?” – prisiminė moteris.
Jai iš karto patiko vaizdas pro langą, buto apdaila, kurios iki šiol nekeitė. Tačiau apie šildymo sąskaitas ji nieko nežinojo.
Lazdynai – jau praeitis
Butą Lazdynuose moteris pardavė už 220 tūkst. litų, už tiek pat pirko Bajorų kalvose. Santaupų prireikė tik naujiems virtuvės ir prieškambario baldams.
Tuo metu jos butą Lazdynuose jau remontavo nauji savininkai. Meistrai pasiteiravo, kur buvusi šeimininkė gyvens.
Išgirdę, kad Bajoruose, jie pasišaipė: „Ne Bajoruose, o kartonuose.” Esą namas bus pastatytas bet kaip, iš prasčiausių medžiagų. Pasirodo, vyrai klydo.
J.Puišienė juokavo, kad tada, kai ji gyveno Lazdynuose, giminės ilgai nesisvečiuodavo. O dabar tai vieni, tai kiti lieka nakvoti.
Kai sulapodavo medžiai, bute Lazdynuose būdavo tamsu. „Kartą grįžusi iš Palangos svarsčiau: „Kokiame rūsyje aš gyvenu?” – pasakojo moteris.
Kai kas jos pasiteirauja, ar nejaučia sentimentų senajam butui, kuriame praleista keturiasdešimt metų. J.Puišienė tikina – jokių.
Įstiklino pastato sienas
Daugiabutį stačiusios bendrovės „Hanner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis džiaugėsi girdėdamas tokius gyventojų pasakojimus.
Statydami šį namą nekilnojamojo turto plėtotojai eksperimentavo, įstiklindami visas pastato sienas. Tarp stiklinės ir tikrosios sienos – 1,2 metro tarpas.
„Tai labai padeda saugoti šilumą. Šis namas tampa panašus į termosą.
Be to, šiek tiek šilumos pagamina ir pats žmogus. O dar būdamas namuose jis verda, kepa”, – aiškino A.Avulis.
J.Puišienei pasisekė ir dėl to, kad jos butas yra namo viduryje. Nors ir kiti namo, kuriame gyvena pensininkė, gyventojai nedaug moka už šilumą, šis daugiabutis yra B energinio naudingumo klasės.
Pasak A.Avulio, šis namas – vadinamosios pokrizinės statybos, kai daugiau dėmesio imta skirti šilumos taupymui.
Šalia jo – praėjusiais metais pastatytas A energinio naudingumo klasės daugiabutis.
Bajorų kelio 9-asis namas buvo oficialiai pripažintas kaip energiškai efektyviausias daugiabutis Lietuvoje.
Sąskaitų skirtumai – didžiuliai
Bajorų kelio 3-iasis namas šilumos tiekėjų suvestinėse visada buvo tarp daugiabučių, suvartojančių mažiausiai šilumos. Lapkritį, kai vidutinė lauko temperatūra buvo 4,5 laipsnio šilumos, jį lenkė tik M.Mironaitės gatvės 18-asis daugiabutis, pastatytas 2007aisiais. Šio namo gyventojai už 60 kvadratinių metrų buto šildymą mokėjo 37,48 lito. Bajorų kelio 3-iojo namo gyventojams tokio ploto buto šildymas atsiėjo 40,53 lito.
Daugiausia šilumos švaistančio Žygio gatvės 4-ojo namo gyventojams praėjusį mėnesį šildymas kainavo 465,53 lito.
Praėjusių metų lapkritį, kai lauko temperatūra buvo 4,1 laipsnio šilumos, Bajorų kelio 3-iasis namas buvo penktas Vilniuje pagal šilumos suvartojimą. Už šildymą gyventojai vidutiniškai mokėjo po 58,39 lito.
Šaltesnį 2011 m. lapkritį Bajorų kelio 3-iasis namas buvo trečias sostinėje – 73,86 lito.
Tais metais daugiabučio gyventojams per sezoną šildymo išlaidos 1 kvadratiniam metrui, įskaitant laiptinę ir kitas bendras patalpas, buvo 1,15 lito.
