Saulės, vėjo ir vandens energija – mūsų ateitis ir nepriklausomos energetikos pagrindas. Taip sako žalieji visoje Europoje, rašo „Lietuvos rytas“.
Tačiau nepriklausomybė turi savo kainą: subsidijos iš atsinaujinančių šaltinių elektrą gaminančioms įmonėms auga kiekvienais metais. Be to, gerokai greičiau, nei planuota. Lietuva – ne išimtis.
Sumoka milijardus eurų
Vokiečiai apskaičiavo, kad praėjusiais metais gyventojai ir verslas už atsinaujinančiąją energiją paklojo net 21,8 mlrd. eurų.
Dar daugiau teks sumokėti šįmet – 23,4 mlrd. eurų.
2013-aisiais statistinis vokietis už paramą atsinaujinančiosios energetikos sektoriui paklojo 240 eurų. Anot „Die Welt“, lygiai po 20 eurų kiekvieną mėnesį. Žinoma, ši kaina ateityje didės, nes saulės, vėjo ar biomasės jėgainių kyla vis daugiau.
Didžiojoje Britanijoje vidutinis namų ūkis praėjusiais metais sumokėjo po 425 svarus sterlingų (1700 litų). Taip apskaičiavo Mokesčių mokėtojų aljansas. Per artimiausius šešerius metus ši suma padidės mažiausiai 60 svarų (240 litų).
Lietuva Europoje pagal paramą žaliajai energijai – ne išimtis. Pavyzdžiui, šiais metais už atsinaujinančiąją energiją visi vartotojai sumokės 216 milijonų litų – kone dvigubai daugiau nei užpernai.
Mokestis už atsinaujinančius išteklius yra įtrauktas į elektros kainą.
Iš kiekvieno – po 40 litų
Vien mūsų šalies gyventojų piniginė šiais metais dėl to suplonės 58,6 milijono litų. Daug tai ar mažai?
LESTO skelbia turinti 1,52 milijono privačių vartotojų.
Taigi kiekvienam jų per šiuos metus vidutiniškai teks sumokėti po 40 litų, kurie atiteks saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių šaltinių jėgainėms.
Ši suma didės dar bent keletą metų, nors Vyriausybė jau planuoja keisti subsidijų tvarką.
Verslo įmonės paklos dar daugiau – 157,2 mln. litų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktoriaus pavaduotojas, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sakė, jog ši suma nėra tokia didelė, kad gyventojai purkštautų dėl kasmet augančių subsidijų žaliajai energijai.
„Palyginti su kitomis šalimis, elektros vartotojams tokia našta dar pakeliama. Todėl niekas pernelyg ir netriukšmauja.
Juolab kad elektra dar ir atpigo šiais metais“, – aiškino V.Jankauskas.
Kilovatvalandės kaina šiais metais sumažėjo dėl to, kad valstybė nutarė mažiau remti termofikacines elektrines.
Valstybei – per brangu
Tačiau, palyginti su tuo, kiek už žaliąją energiją buvo mokama prieš trejus ar ketverius metus, kainos gerokai pakilo.
„Jei subsidijos tokiu greičiu didės ir toliau, kils toks pat nepasitenkinimas kaip ir Vakarų Europos šalyse“, – įsitikinęs V.Jankauskas.
2007 metais žaliajai energijai pakako 17 milijonų litų, 2008-aisiais – dar mažiau, tačiau nuo to laiko parama jau išaugo daugiau nei dešimt kartų.
Per šešerius metus Lietuvoje saulės ir vėjo jėgainių pristatyta tiek, kad jau nebeužtenka lėšų tai energijai supirkti.
Pavyzdžiui, pirmiesiems, kurie pastatė saulės jėgaines, valstybė pažadėjo mokėti po 1,44–1,80 lito už kilovatvalandę, nelygu elektrinės galia.
Tiek saulės energijos entuziastams negalėjo pasiūlyti net turtingiausios Europos šalys.
Praėjusiais metais supirkimo kainos pradėjo mažėti, tad dabar valstybė siūlo 52 centus už kilovatvalandę – tris kartus mažiau nei užpernai.
„Jeigu Vyriausybė nebūtų sustabdžiusi saulės jėgainių statytojų, dabar už gamtos energiją mokėtume ne 200 milijonų, o dvigubai daugiau“, – įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktoriaus pavaduotojas.
Subsidijos turėtų išnykti
Tačiau Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas Saulius Pikšrys nemano, kad kiekvienam sumokėti po 40 litų per metus už žaliąją energiją yra daug.
„Atsinaujinančioji energetika turi daug privalumų, todėl tokia kaina už švarią energiją nėra didelė“, – mano S.Pikšrys.
Tačiau jis sutiko, kad ne už kalnų ta diena, kai subsidijos Lietuvoje visiškai išnyks.
Vyriausybė ketina remti atsinaujinančiąją energetiką iš struktūrinių fondų investuodama į šį sektorių.
„Mes sutinkame su idėja, kad ne gyventojai turi subsiduoti žaliąją energiją ir jos gamintojus“, – paaiškino S.Pikšrys.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vienas vadovų V.Jankauskas irgi pritarė, kad reikia investuoti į tokias jėgaines, kurių nereikėtų kasmet remti.
Įspūdingas šuolis
Elektros vartotojų subsidijos atsinaujinančiosios energijos gamintojams (mln. Lt)
2007 m. 17,3
2008 m. 15,8
2009 m. 37,5
2010 m. 43,8
2011 m. 93,2
2012 m. 127,6
2013 m. 184,2
2014 m. 215,79
Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Europoje jau kyla bruzdesys
Subsidijos žaliajai energijai Vakarų Europos šalyse auga kasmet, o tai kelia vis daugiau rūpesčių.
Didžiojoje Britanijoje verslininkai kritikuojami už tai, kad investavo į pernelyg galingas vėjo jėgaines, kurias reikia vis labiau remti. Tad vartotojų teisių gynėjai siekia keisti rėmimo tvarką.
Per pastaruosius dvejus metus Didžiojoje Britanijoje subsidijos atsinaujinančiajai energetikai siekė du milijardus svarų (8 mlrd. litų).
Daugiausia tam paklojančioje Vokietijoje praėjusiais metais saulės, vėjo ir biomasės jėgainėms sekėsi prastokai. 2013-aisiais naujų jėgainių, naudojančių atsinaujinančius šaltinius, galia siekė daugiau nei 6 tūkstančius megavatų (panašiai kiek šešių nedidelių atominių elektrinių).
Nepaisant tokio galios prieaugio, švarios elektros gamyba taip staigiai nešoktelėjo dėl prastų gamtos sąlygų: apsiniaukusio dangaus, per silpno vėjo ir panašiai. Jei viskas būtų sekęsi, vartotojams tektų dar daugiau mokėti už ekologišką elektrą.
Subsidijas atsinaujinantiems energijos šaltiniams gerokai apribojo Ispanija, Čekija ir kitos šalys, kuriose smarkiai padidėjo našta elektros vartotojams.
