Tai – antras jungtinis Kauno, Vilniaus, Elektrėnų ir Trakų Vokės gyventojų piketas po to, kai „Fortum“ paskelbė apie savo gamyklų statybos planus. Pirmasis maždaug prieš mėnesį pirmasis įvyko ties Sveikatos apsaugos ministerija.
Piketuotojai vylėsi, kad jiems pavyks pasikalbėti su „Fortum“ prezidentu Tapio Kuula, šiandien turėjusiu atvykti į prezidentūrą. Bet to padaryti jiems nepavyko, - piketuotojai išsisikirstė taip jo ir nepamatę.
Gyventojai priešinasi
„Per pastarąjį mėnesį paaiškėjo, kad „Fortum“ projektai tinkamai neparuošti. Ir su visuomene nesuderinti. Nors tai projektai, kurie yra ne tik investiciniai, bet ir socialiniai.
Atliekų tvarkymas neišvengiamai siejasi su socialine atsakomybe. Bet dabartiniuose „Fortum“ projektuose to nematyti. Gamyklas norima pastatyti prie pat gyvenamųjų kvartalų, ir dar – ypač galingas. Gyventojams tai nepriimtina. Be to, projektai neatitinka ir Vilniaus regiono atliekų tvarkymo reikalavimų“, - sakė iniciatyvinės grupės „Elektrėnai – ne Vilniaus sąvartynas“ pirmininkas Danas Dambrauskas.
Gamyklos purtosi ir Kaunas „Mes, kauniečiai, esame ambicingi. Kaunas yra žalioji Lietuvos sostinė. Ir mums visiškai nereikia tokio gamtai ir žmonėms žalingo atliekų tvarkymo metodo, kokių brukte bruka suomiai“, - kalbėjo Vidas Pocius, atstovaujantis Kauno Emalių bendruomenę.
Jo teigimu, kauniečiai rodo pavyzdį kitų miestų gyventojams. Jie pagaliau išsikovojo, kad komunalinės atliekos būtų deramai rūšiuojamos.
„Namų ūkiuose po truputį pradėjome kompostuoti maisto ir kitas biologines atliekas. Esame pažangūs. Ir mums nereikia atgyvenusių technologijų. Juo labiau, kad šiukšlių deginimo gamyklą Kaune norima statyti laisvojoje ekonominėje zonoje vos už 300 metrų nuo gyvenamųjų rajonų“, - aiškino kaunietis.
Jo teigimu, jei jau suomių verslininkai tokie sąžiningi, kodėl jie neskaito tų teisės aktų, kuriais Seimas pagaliau sureglamentavo atliekų tvarkymo sistemą?
„Tai ne į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą ateina „Fortum“ įmonė. Ji ateina į Lietuvą. Jei verslas įsigalės, jis padarys žalą visai mūsų šalies atliekų tvarkymo sistemai.
Juk Klaipėdoje „Fortum“ degina nerūšiuotas atliekas. Vadinasi, krosnyse pradingsta visos naudingos antrinės žaliavos. O jei tokia gamykla atsiras Kaune, ir dar dvi – Vilniuje, jų bendri metiniai pajėgumai sieks 900 tūkst. nerūšiuotų komunalinių atliekų. Nors Lietuvoje, surūšiavus atliekas, tinkamų deginti jų susidarytų vos 50 tūkst. tonų. Tad ką degins suomiai? Importuotas šiukšles? Juk ne šiaip sau latviai, estai ar lenkai neįsileido tos suomių įmonės“ - svarstė V.Pocius.
Galingumas – per didelis
„Fortum“ ketina statyti šiukšles ir iš dalies biokurą deginančią jėgainę prie Vilniaus-Kauno greitkelio, Panerių seniūnijos teritorijoje. Maždaug toje vietoje, kitoje greitkelio pusėje yra „Maxima“ bazė.
Dar vieną gamyklą ketinama suręsti ties Trakų Voke. Trečiąją ketinama įkurdinti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje. Klaipėdoje „Fortum“ gamykla jau veikia.
Suomių kapitalo valdomos verslo milžino planams pasipriešino Trakų Vokės, Grigiškių, Lentvario apylinkių gyventojai. Juos labiausiai neramina, kad „Fortum“ neapsiprendžia, kokio galingumo jėgainę ketina statyti.
Jeigu, kaip vienas variantų, bus statoma 100 MW gamykla, galinti sudeginti 315 tūkst. neišrūšiuotų šiukšlių per metus, atliekos bus vežamos iš visos Lietuvos ar net iš užsienio, nes tokio kiekio atliekų Vilniaus regiono sąvartynuose nebus.
